Brandos” archyve yra sukaupta daug nuotraukų ir filmuotos medžiagos. Yra ir trys filmai:
“1997-ųjų gegužė”,
“Branda 2010“,
“Juodagalviai 2012“.
 Archyve taip pat yra saugomi visi popieriniai metraščių rankraščiai ir kita vaizdinė bei statistinė medžiaga. Kviečiame žvilgterėti į  metraščio
pirmąjį popierinį rankraštį.

1992 m. sausio 9 d. buvo įsteigtas veteranų sporto klubas “Metikas”. Klubo valdybos pirmininkas Kęstutis Vislavičius ir klubo nariai suprato, kad klubas turi turėti išskirtines – klubo – varžybas. Tuo metu daugelis klubo narių jau buvo dalyvavę tiek klasikinių, tiek neklasikinių metimo rungčių tarptautinėse varžybose. Ypač visiems patiko Vokietijoje vykdomos E. Kollmaro daugiakovės varžybos.

Buvo žiema, taigi reikėjo daugiakovės, kurios varžybas būtų galima vykdyti maniežuose. Ypač patrauklus pasirodė svarstis, kurį treniruočių metu mėtydavo ne tik metikai, bet ir šuolininkai bei bėgikai.

Rengdamas nuostatus K. Vislavičius taikė vokiečių naudotus principus. Todėl atsirado amžiaus grupės ir skirtingų masių svarsčiai. Siekiant sudominti nauja daugiakove ne tik metikus, buvo įjungta trišuolio iš vietos rungtis (vėlai paaiškėjo, kad ji per sunki vyresnio amžiaus sportininkams, todėl buvo pakeista į šuolį iš vietos, pasiektą rezultatą dauginant iš trijų). Kadangi visų penkių daugiakovės rungčių  rezultatai maždaug vienodi, buvo atsisakyta rungčių koeficientų.

Per kelias dienas buvo pagaminti svarsčiai ir pirmosios varžybos įvyko 1992 m. kovo 15 d. Tada dar varžytasi penkerių metų amžiaus grupėse, nors vėliau tapo akivaizdu, kad tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, išsiversti be metinių amžiaus koeficientų nepavyks. Todėl jau po kelerių varžybų (1995 m.) buvo nustatyti pirmieji metiniai amžiaus koeficientai. Kaupiantis duomenims, jie buvo tikslinami dar tris kartus (2000 m., 2002 m., 2008 m.).

Pirmąsias svarsčio daugiakovės varžybas vykdė sporto klubas „Metikas“. Ypač populiarios buvo Vilniaus mero taurės varžybos. Rungties nuostatų autoriui K.Vislavičiui perėjus į lengvosios atletikos daugiakovininkų klubą „7 ir 10“, pradėtos rengti „Iššūkio“ varžybos.

Svarsčio metimo daugiakovės varžybos jau vykdomos 27 metus, iš viso įvyko 44 varžybos, jose dalyvavo 132 sporto veteranai (99 vyrai ir 33 moterys). 

Nuostatai

Pirmosios kaimiškosios metikų daugiakovės varžybos įvyko 1995 metų gegužės 5 d. Tai buvo kontrolinės varžybos, skirtos laikiniesiems rungčių ir metiniams amžiaus koeficientams nustatyti. O po metų, birželio 8 d., jau įvyko pirmosios VGTU rektoriaus taurės varžybos, daugelio veteranų nuomone geriausias Lietuvos metikų veteranų renginys.

Svarsčio metimo penkiakovės nuostatų autorius, Kęstutis Vislavičius, rengdamas naujos daugiakovės, skirtos varžytis vasarą, nuostatus siekė įgyvendinti šiuos principus: 1) daugiakovė turėjo būti ne rutulininkų, ne diskininkų, ne ietininkų, ne kūjininkų – joje sėkmingai turėjo varžytis tiesiog stiprūs, sveiki veteranai; 2) rungtys turėjo būti paprastos, nesudėtingos; 3) įrankių masės turėjo būti tokios, kad tai būtų ne galiūnų, o metikų varžybos; 4) rezultatų skaičiavimas, nugalėtojų nustatymas turėjo būti nesudėtingas; 5) daugiakovėje turėjo būti rungčių, suvienodinančių sunkių ir lengvų veteranų galimybes.

Įgyvendinus šiuos principus gimė nauja daugiakovė, ženkliai besiskirianti nuo tuo metu žinomų LSW daugiakovių. Pagrindiniai skirtumai buvo šie: 1) atsisakyta skirtingų masių įrankių; 2) panaudojus metinius amžiaus koeficientus buvo sudaryta galimybė išaiškinami absoliučius nugalėtojus ir prizininkus; 3) iki minimumo sumažinti reikalavimai varžybų organizavimui: užtenka vieno elementariai įrengto sektoriaus ir 50 m ilgio bei 25 m pločio lygios pievos juostos (taigi, varžyboms nėra būtinas stadionas, jas galima vykdyti pievoje prie upės ar ežero), sektorius tokių matmenų, kad gali būti surenkamas ir lengvai transportuojamas lengvuoju automobiliu; 4) atsisakyta taškų skaičiavimo lentelių – naudojami žymiai paprastesni rungties koeficientai; 5) visi klasikiniai metimai (rutulys, diskas, ietis, kūjis) atliekami iš vietos (taip siekta suvienodinti buvusių profesionalų ir “mėgėjų” galimybės bei išvengti traumų).

Rungtys sąlyginai buvo suskirstytos į tris grupes: buvusiems lengvaatlečiams, stipriesiems, staigiesiems. Siekiant išvengti traumų ir supaprastinti varžybų vykdymo sąlygas, visas pirmosios grupės rungtis – rutulio stūmimą, disko, ieties ir kūjo metimą – pasiūlyta vykdyti “iš vietos”. Antrosios grupės rungtys – rutulio metimas per galvą, per šoną ir iš apačios – pasirinktos dėl jų paprastumo. Be to, šiuos pratimus dažnai atlieka ne tik metikai, bet ir kitų lengvosios atletikos rungčių, taip pat kitų sporto šakų atstovai. Trečiosios grupės rungtys – krepšinio kamuolio stūmimas ir metimas bei kamuolio-svambalo metimas – turėjo suteikti daugiakovei žaismingumo. Rungčių įvairovė iš dalies nukentėjo dėl Kęstučio Vislavičiaus noro iki minimumo sumažinti įrankių skaičių. Prisiminkime Kollmaro metikų dešimtkovę: daugiakovės varžybų organizavimą labai apsunkina įrankių gausybė. Varžybų metu reikia turėti bent po tris vienos rūšies įrankius. Štai jums ir didžiulės problemos varžybų organizatoriams. Sudarant kaimiškosios metikų daugiakovės nuostatus buvo priimta tokia nuostata: visi varžybų dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus, naudoja tuos pačius įrankius (geriausiai tinkančius 50 metų sportininkams). Taigi, kaimiškajai metikų daugiakovei vykdyti tereikia devynių rūšių įrankių.

Kaimiškosios metikų daugiakovės varžybos jau vykdomos 25 metus, iš viso įvyko 48 varžybos, jose dalyvavo 177 sporto veteranai (124 vyrai ir 53 moterys).

Nuostatai

Reikia pripažinti, kad dar nėra daugiakovės, kuri tenkintų visų veteranų norus (matyt, tokios daugiakovės ir negali būti). Pavyzdžiui, klasikinę metikų penkiakovę sudaro net dvi kūjo metimo rungtys, taigi ji teikia pirmenybę kūjininkams, šotorama teikia pirmenybę rutulininkams, o Ervino Kollmaro dešimtkovė yra labai gremėzdiška.

Be abejo, universaliausia iš žinomų daugiakovių yra Ervino Kollmaro dešimtkovė. Ji apjungia ir klasikinės, ir neklasikinės metimų rungtys. Rungtys parinktos taip, kad pasiekti pergalę vienodas galimybes turi tiek rutulio stūmikai, tiek disko, ieties ar kūjo metikai. Laimėti Kollmaro daugiakovės varžybas gali tik universalus, stiprus, staigus, koordinuotas ir ištvermingas metikas veteranas. Tokios daugiakovės nugalėtojas pelnytai gali būti tituluojamas metikų varžybų karaliumi. Bet, kaip buvo minėta, universalioji Ervino Kollmaro dešimtkovė yra labai gremėzdiška: reikia 30 įrankių (14 iš jų nestandartiniai), šešių sektorių, specialių taškų skaičiavimo lentelių; varžybos labai ilgos, sudėtingos, sekinančios. Todėl laikui bėgant Kollmaro dešimtkovės varžybos prarado populiarumą. Dabar daug populiaresnės yra mažesnės apimties daugiakovės ir pavienės rungtys. Be to, palaipsniui atsisakoma klasikinių rungčių.

Populiariausių metikų veteranų varžybų (pasaulio ir Europos neklasikinių rungčių pirmenybių, vykdomų Tatoje, Welse, Juterboge) daugiakovių ir rungčių pasirinkimas rodo, kad šotorama, šokorama ir šperorama, tampa klasika tarp neklasikinių metimo rungčių. Sportininkas, pasiekęs pergalę trialono varžybose (šotorama+šokorama+šperorama), pelnytai gali būti laikomas geriausiu varžybų metiku. Bet, vėl gi, tai sunkios, ilgai besitęsiančios daugiakovės (sportininkai turi vienuolikoje rungčių atlikti po tris įskaitinius bandymus). Tokių rungčių įrašymas į varžybų programa pasiteisina tik tuomet, kai varžybos tęsiasi kelias dienas (pavyzdžiui, pasaulio ir Europos pirmenybės). Bet jeigu varžybos vyksta vieną dieną, tai „praėjus“ šotorama, šokoramą ir šperoramą, kitoms rungtims nei laiko, nei jėgų nelieka. Pripažinkime, kad vienadienės varžybos yra populiariausios. Net Lenkijos pirmenybės vyksta tik vieną dieną. Todėl siūloma nauja daugiakovė.

Remiamasi patirtimi lietuviškų daugiakovių, kurios nepraranda populiarumo jau beveik 30 metų. Rengiant jų nuostatus buvo laikomasi šių principų: 1) atsisakyta skirtingų masių įrankių (pasirinktos tokios masės, kurios geriausiai tinka penkiasdešimtmečiams sportininkams); 2) iki minimumo sumažinti reikalavimai varžybų organizavimui: užtenka vieno elementariai įrengto sektoriaus ir 50 m ilgio bei 25m pločio lygios pievos juostos (taigi, varžyboms nėra būtinas stadionas, jas galima vykdyti pievoje prie upės ar ežero), sektorius tokių matmenų, kad gali būti surenkamas ir lengvai transportuojamas lengvuoju automobiliu; 3) atsisakoma taškų skaičiavimo lentelių ‑ naudojami žymiai paprastesni rungties koeficientai (nustatomi statistiškai apdorojant rezultatus); 4) visi metimai atliekami iš vietos (taip siekiama suvienodinti buvusių profesionalų ir “mėgėjų” galimybės; 5) panaudojus metinius amžiaus koeficientus išaiškinami absoliutūs nugalėtojai ir prizininkai (vykdomas reitingavimas).

Šie principai buvo pritaikyti populiariosioms LSW daugiakovėms: šotoramai, šokoramai ir šperoramai. Taip gimė BRANDOS trikovės varžybos. Jų esmė ‑ iš kiekvienos daugiakovės paimti tik vienos masės rutulį (rezultatų analizė rodo, kad jeigu, pavyzdžiui, šotoramos rungtyje sportininkas yra pajėgiausias, tai jis, paprastai, būna pajėgiausias ir stumdant visų penkių masių rutulius). Taigi, kad išsiaiškinti, koks jis rutulio stūmikas, visiškai pakanka stumti vienos masės rutulį. Tas pats pasakytina ir apie šokoramą ir šperoramą. Pasirinkti visų daugiakovių pirmieji rutuliai. Taigi visi sportininkai stums 5 kg rutulį, disko judesiu mes 3 kg rutulį, o ieties metimo judesiu mes 2 kg rutulį. Moterų atitinkamų rutulių masės yra 3 kg, 2 kg ir 1,5 kg. Visų rungčių įtaką galutiniam rezultatui įvertinama rungties koeficientu. Pavyzdžiui, statistikai nustatytas rutulio stūmimo rungties koeficientas lygus 1,8. Tai reiškia, kad sportininkas, nustūmęs rutulį 12,00 m ir disko metimo judesiu numetęs rutulį 21,60 m, yra vienodai pajėgus kaip rutulio stūmikas ir kaip disko metikas.

Rungčių koeficientai nustatyti atlikus statistinę analizę rezultatų, paimtų iš šių varžybų:
1) Pasaulio neklasikinių metimo rungčių pirmenybių (Tata 2007, 2009, 2011);
2) Europos neklasikinių metimo rungčių pirmenybių (Velsas 2004, Juterbogas 2006, 2008, 2010);
3) Lenkijos neklasikinių metimo rungčių pirmenybių (Sopotas 2010, 2011);
4) Lietuvoje vykdytų varžybų (Druskininkai, 2009).

Metiniai amžiaus koeficientai nustatyti panaudojus kaimiškosios metikų daugiakovės rezultatus. Šios varžybos vykdomos jau 16 metų, todėl yra sukaupta daug statistinės medžiagos (daugiakovę sudaro rutulio stūmimas iš vietos, disko metimas iš vietos, ieties metimas iš vietos, kūjo metimas iš vietos, rutulio metimas dviem rankomis per galvą. rutulio metimas dviem rankomis iš apačios). Tai daugiakovė, kurios pirmosios keturios rungtys skiriamos rutulininkams, diskininkams, ietininkams ir kūjo metikams, paskutinės dvi rungtys – tiesiog stipriems veteranams. Taigi iš tokių duomenų nustatyti amžiaus koeficientai yra universalūs ir ypač tinka aprašomai daugiakovei.

Kai buvo parengti BRANDOS trikovės nuostatai, staiga toptelėjo mintis, kad nuskriausti liko kūjo metikai. Todėl į daugiakovę buvo įtrauktas IGMAND kūjo metimas (8 kg vyrams, 5 kg moterims). Dabar galima teigti, kad sportininkas, laimėjęs BRANDOS keturkovę, gali būti laikomas universaliausiu varžybų dalyviu. Be to, šią keturkovę pelnytai galima laikyti vienos dienos daugiakove. Ją atlikus, tikrai dal liks jėgų ir laiko kitoms rungtims.

Nuostatai

Ietininkai (ir ne tik) treniruodamiesi  dažnai mėto  rutulius (žiemą kimštinius kamuolius) dviem rankomis iš už galvos. Tokios rungties trūko metikų veteranų įvairių rungčių daugybėje, todėl Eugenijus Tatarūnas pasiūlė įrašyti ją į metikų veteranų varžybų programą. Taip radosi tatarunorama.

Nuostatai

Prisiminkime, ką daro vaikai prie vandens telkinio. Taip, jie varžosi, kas toliau numes akmenį. Prisiminkime, ką darė pirmykštis žmogus. Taip, jis sviesdamas akmenį ar ietį bandė sumedžioti žvėrį ar įveikti priešą. Prisiminkime Antikos olimpines žaidynes. Taip, jau 708 metais prieš mūsų erą sportininkai mėtė ietį ir diską. Nebuvo pamirštos metimų rungtys ir tuomet, kai daugiau kaip prieš šimtą metų buvo pradėtos rengti šiuolaikinės Olimpines žaidynes. Jau pirmose žaidynėse Atėnuose (1896 metais) sportininkai stumdė rutulį ir mėtė diską.

Sugrįžkime į Lietuvą. Tėvas pasakojo, kad kaimo vyrai rungtyniaudavo mėtydami vežimo ratą. O ką mėto škotai? Ogi rastą ir tikrą kalvio kūjį. Vokiečiai „pamišę“ dėl akmenų stūmimo. Ir stumdo ne bet kokius, o 50 kg masės akmenis. Yra žinoma, kad per įvairias sporto šventes mėtomi batai, padangos, netgi degtukai.

Supratote. Tikras vyras turi kažką mėtyti. O svarbiausia ― kažką mėtyti galima visą savo gyvenimą. Štai kodėl yra daug neklasikinių metimo rungčių, štai kodėl vos ne kiekvieną savaitgalį kažkur vyksta vienokios ar kitokios metikų varžybos.

Kodėl radosi ši keturkovė.

Pirma. Kai kurioms lengvosios atletikos ir klubo LSW metimų rungtims (diskas, ietis, kūjis, granata, kamuolys su kilpa) reikia stadiono. Tuo tarpu stadionus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir dar, daugeliui rungčių reikia daug įvairių masių įrankių, kurie kainuoja nemažus pinigus.

Antra. „Čia Lietuva, čia lietūs lyja“. Taip, rengiant varžybas vasarą lauke, organizatoriai dažnai su baime laukia orų prognozės. Be to, iš lietuviško metikų sezono iškrenta kovo-balandžio ir spalio-lapkričio mėnesiai. Žiemos sezonas, taip pat ne pyragai: lengvosios atletikos maniežų turime dar mažiau negu stadionų.

Trečia. Kaip jauku, kai už lango stūgauja vėjas ar spaudžia nemenkas šaltukas, ateiti pasportuoti į jaukią, šiltą sporto salę, kurių Lietuvoje yra daug ir visur.

Ketvirta. Ne paslaptis, kad neklasikinių metimų rungčių varžybose dažnai dalyvauja veteranai, neturintys specialaus sportinio pasirengimo. Tuomet, jei įrankiai sunkūs, o judesys sudėtingas, trauma garantuota. Gauti trauma dviem rankomis metant krepšinio kamuolį yra maža tikimybė.

Penkta. Ši keturkovė nauja ir nesudėtinga. Ji suteikia vienodas galimybes pasiekti pergales ir profesionaliems sportininkams, ir tvirtiems metimų mėgėjams „nuo žagrės“, „nuo tekinimo staklių“ ar „nuo kompiuterinio stalo“.

Nuostatai

Kodėl radosi ši granatos metimo iš vietos rungtis.

Pirma. Gilesnė metimo rungčių analizė rodo, kad labiausiai iš „klasikų“ nuskriausti yra ietininkai. Jie varžosi tik šperoramos ir granatos metimo rungtyse. „Turtingiausi“ yra diskininkai. Jų meniu sudaro trys daugiakovės (šokorama, antikos disko metimo trikovė, diskorama) ir trys rungtys (antikos disko metimas, kamuolio su kilpa metimas, vienarankio kūjo metimas).

Antra. Nereikėtų pamiršti, kad beveik visoms, ne ietininkams skirtų rungčių, varžyboms vykdyti pakanka disko metimo sektoriaus. Tuo tarpu granatos metimams atlikti reikia stadiono. Ir ne tik stadiono, bet ir startukų. Dėl tokių problemų granatos metimo rungtis dažnai neįrašoma į metikų veteranų varžybų programą.

Trečia. Ne paslaptis, kad neklasikinių metimų rungčių varžybose dažnai dalyvauja veteranai, neturintys specialaus sportinio pasirengimo. Tuomet, jei įrankiai sunkūs, o judesys sudėtingas, trauma garantuota. Gauti trauma metant granatą iš vietos yra žymiai mažesnė, negu metant ją įsibėgėjus.

Ketvirta. Ši rungtis nesudėtinga. Ji suteikia vienodas galimybes pasiekti pergales ir profesionaliems ietininkams, ir tvirtiems metimų mėgėjams „nuo žagrės“, „nuo tekinimo staklių“ ar „nuo kompiuterinio stalo“.

 Nuostatai