Sakalai galiūnai

Juodagalviai – ne Vilnius
Ir net ne Švenčionys.
Tai kaimas,
Lietuviškas kaimas,
Jaukių Mielagėnų pašonėj.

Kiemai ištuštėję,
Langų juodos akys
Ir kvapas,
Tas liūdesio, ilgesio kvapas,
Maitinamas vargo dienų…

O širdis kažko laukia…

Laukia Jūsų,
Galiūnai,
Sakalai – plieno paukščiai.
Atskubėkit,
Atlėkit iš Vilniaus,
Iš Kauno,
Nuo jūros.

O kaip ji toli…

Rutuliai subumbsės,
Diskas debesis sieks,
Kūjis laužys medžius,
Brauks galiūnai delnais,
Sūrius sūrius lašus.

Ir iš slėnio,
Kančioginos slėnio,
Ant visos Lietuvos
Suskambės džiaugsmo varpas.
Nes artėjančios šventės akordas,
Tikim mes,
Laukiam mes –
Bus pasaulio rekordas.