|
|
Kai už lango siaučia virusas yra gera proga pakalbėti ne tik apie varžybas ir jų rezultatus, bet ir apie kitus įvairius dalykus, susijusius su sportu. Ta proga “Branda” kviečia perskaityti tris mokslinius straipsnius, kurių autoriai yra mūsų bendruomenės nariai ir kuriuose rašoma apie mums aktualias sporto problemas. Juose, pasitelkus matematinės statistikos metodus, nagrinėjamas tiek metikų veteranų, tiek šalių pasiektų sportinių rezultatų lyginimas. |
Tarp didelės metikų veteranų daugiakovių rungčių įvairovės išsiskiria viena, – tai „Galiūnų“ daugiakovė (daugiakovės nuostatų autorius Kęstutis Vislavičius). Sutikime, kad varžybų metu atlikti 60 bandymų (penkių masių svarsčiai, keturios rungtys, trys bandymai) gali tik stiprūs, staigūs ir ištvermingi metikai, kitaip sakant tikti vyrai.
Deja, tokių vyrų tarp metikų veteranų yra mažuma, nes iki šiol „Galiūnų” daugiakovės varžybos buvo surengtos tik šešis kartus.
Kaimiškoji metikų daugiakovė kaip ir svarsčio metimo daugiakovė yra Lietuvos
metikų veteranų vizitinė kortelė. Abiejų daugiakovių nuostatų autorius yra
Kęstutis Vislavičius.
Kaimiškosios metikų daugiakovės varžybos vykdomos jau dvidešimt penkerius metus.
Pirmosios įvyko 1996 gegužės 5 d., VGTU miško stadione.
Jose geriausius rezultatus pasiekė Danuta Ščepanskienė ir Kęstutis Vislavičius.
 |
 |
 |
Kaimiškosios metikų daugiakovės nuostatai
 |
|
Praėjusiais metais svetainėje paskelbiau tokį tekstą: “Laikui bėgant vis dažniau ir dažniau norisi atsigręžti atgal, prisiminti seniai praėjusius laikus. O kas geriausiai gali atgaivinti sporto atmintį, jei ne sportiniai apdovanojimai. Tačiau, jeigu taurės ar medaliai puošia mūsų sekcijas ir lentynas, tai diplomai dažniausiai būna nugrūsti į tolimiausias jų kerteles. O kas nori knaisiotis stalčiuose?! Prabėgo metai. Vieną vakarą tvarkiau spintą ir radau daug sportinių marškinėlių ir sportinių kostiumų, su kuriais dalyvavau įvairiose varžybose, kuriuos saugojau atminti vieną ar kitą sportinį renginį. Apie daugelį iš jų aš jau buvau ir pamiršęs. Tada pagalvojau, kad ne tik sportinius diplomus bet ir sportinės aprangos nuotraukas reikėtų perkelti į virtualią erdvę. Daviau dukrai foto aparatą ir per kelias valandas nusifotografavau su visa turima sportine apranga. Dabar turiu daug nuotraukų, kurios man primena mano sportinį kelią. Į svetainę įkėliau tik kelias nuotraukas su seniausia sportine apranga. Manau, kad mano pavyzdžiu paseks ir kiti sporto veteranai. Kęstutis Vislavičius |
| 1987 metų rudenį minėjome pirmų Lietuvoje vykdytų lengvosios atletikos veteranų varžybų trisdešimtmetį. Įdomu žinoti, kiek mūsų šalies sporto veteranų per tuos metus išbandė jėgas įvairiuose metimų sektoriuose. “Brandos” duomenų bazėje rasta 361 metikų pavardė (249 vyrų ir 112 moterų). Kviečiame žvilgterėti į sąrašus, juk tai yra mūsų metikų veteranų istorija. Vyrai, Moterys. |
 |
Gintarui Pridotkui pageidaujant pateikiami duomenys apie metikus veteranus. Į sąrašą įrašyti metikai veteranai, dalyvavę bent vienose Lietuvoje ar užsienyje vykusiose varžybose. Sąraše taip pat rasite ir kitų šalių veteranų. Tai veteranai, dalyvavę varžybose Lietuvoje arba išbandžiusieji savo jėgas “Brandos” daugiakovės varžybose. (iki 2020 m.)
Ar žinote, kad 12 mūsų šalies metikų veteranų yra neklasikinių metimo rungčių
pasaulio rekordininkai.
Ar žinote, kad nustatant “Brandos” daugiakovių aukščiausiąsias pasekmes, buvo naudojami 17 paskutiniųjų metų duomenys, t.y. nuo 2003 metų, kai į Velse (Austrija) vykusių Europos metikų veteranų pirmenybių programą pirmą kartą buvo įrašytos visos trys klasikinės LSW daugiakovės (šotorama, šokorama, šperorama). Dabar “Brandos” duomenų bazėje yra 324 užsienio sportininkų pasiekti rezultatai.
Lietuvos veteranai – „Brandos“ daugiakovės
aukščiausiųjų pasekmių autoriai
Kai tau virš septyniasdešimt, o už lango siaučia virusas, vis dažniau ir dažniau
mintimis sugrįžti į vaikystės ir jaunystės metus. Tarp mūsų, metikų veteranų, daugumą sudaro tie, kurių vaikystė ir jaunystė prabėgo praeito šimtmečio šeštajame ar septintajame dešimtmečiuose. Senoliai, prisiminkime.
Lietuvoje pirmuoju smuiku groja Antanas Sniečkus, Tarybų Sąjungoje – Nikita Chruščiovas. Kitose šalyse pirmieji smuikai keičiasi dažniau: Jungtinėse Amerikos Valstijose – Haris Trumanas, Dvaitas Eizengaueris, Džonas Kenedis; Didžiojoje Britanijoje – Vinstonas Čerčilis, Antonis Edenas, Haroldas Makmilanas; Vokietijoje – Konradas Adenaueris, Liudvikas Erhardas, Kurtas Georgas Kisindžeris.
Užkariaujamas kosmosas, visi bijo tarnybos kariuomenėje, nėra karo, kasmet visi dalyvaujame demonstracijose gegužės ir lapkričio mėnesiais, mokiniai paliekami antriems metams (baisu), ant vaistų buteliukų nėra slaptų dangtelių, geriame pieną iš trikampių paketų, svajojame įsigyti nešiojamąjį radijo imtuvą VEF, pamatyti „Žalgirio“ pergales prieš CASK.
To laikotarpio apibūdinimas būtų nepilnas, jei neprisimintume gazuoto vandens automatų. Juose stovėdavo stiklinė – visiems viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo tikslams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie sugrąžindavo stiklinę.
O ką veikėme mes?
Mes išeidavome iš namų rytais ir žaisdavom visą dieną, o grįždavom tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobiliųjų telefonų nebuvo! Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus, išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate?
Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, mokydamiesi nekreipti į jas dėmesio. Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom spalvotų televizorių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, interneto… Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu dumdavome į artimiausius namus.
Mes futbolą žaidėme gatvėje (vartus atstodavo tarpas tarp tvoros ir elektros stulpo), gėrėme vandenį iš kolonėlės prie kampo, o ne iš plastikinių butelių. Važinėjome dviračiais be šalmų (baisu). Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir samakatus (paspirtukus) iš lentų ir sąvartyne rastų guolių. O pirmą kartą besileisdami nuo kalno, prisimindavom, kad pamiršome pritaisyti stabdžius.
Mes žaisdavom kvadratą, tik ne tą, apie kurį pagalvojote. Gatvėje ant žemės buvo braižomas kvadratas ir jo centre piramide sudedamos žaidėjų monetos. Maždaug per dešimt metrų nuo kvadrato buvo brėžiama linija, nuo kurios kiekvienas žaidėjas mesdavo kendalą (iš metalo pagamintą diskelį, profesionalai juos gamindavosi iš švino). Kieno kendalas nukrisdavo arčiausiai kvadrato, tas pirmas mušdavo kendalu per monetas. Jei moneta apsiversdavo, ji atitekdavo mušėjui. Nemažiau populiarus buvo žaidimas „siena“. Kiekvienas žaidėjas horizontaliai į namo sieną mesdavo monetą ir ji, atšokusi nuo sienos, nukrisdavo ant žemės. Jeigu pasisekdavo monetą mesti taip, kad ji nukristų arčiau kaip per sprindį nuo kito žaidėjo monetos, ta moneta atitekdavo metėjui. Šie azartiniai žaidimai turėjo prasmę, nes kvepianti arbatinė bandelė kainavo tris kapeikas.
Mes sugalvodavom žaidimų su pagaliais ir konservų dėžutėmis. Mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais. Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs treniruotis krepšinį ar rankinį. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti tarnybos kariuomenėje.
Užtat mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juos rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar žaisdavom futbolą, kvadratą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog pabelsdavome į duris. Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Tačiau ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, patys atsakėme už savo veiksmus, ir mes kažkaip išmokom visu tuo naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki to laiko, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobiliuosius telefonus ar bulvių traškučius… Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui…
Man pasisekė. Aš užaugau Kaune, Žemuosiuose Šančiuose.
| Įkaitęs smėlis, Dulkių stulpas, Kai pravažiuoja mašina; Kreivokos lysvės, Vištų pulkas Ir šiukšlių krūvos ties tvora. Vaikų būrys, |
Ankstyvas rytas, Rūkas kyla, Pranyksta valtys Nemune. Indėnų šauksmas Jiesios skardžiuos, -Prisiekiu – tartas paslapčia. Languotas stalas, |
| Turiu vaikystę – Gerą draugą – Tą mėlį motinos akių. Pasikalbu, Kai spalvos juodos Ir vėl į nemunus brendu. |
