Pastaruoju metu sumažėjus metikų veteranų susidomėjimu
neklasikinių metimo rungčių varžybomis, nusprendžiau į svetainę įkelti savo straipsnį,
kuris 1997 06 07 buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos Sportas“.
Kaip gyveni, lengvosios atletikos veterane?
Esu tikras, kad niekas neatspėtų, kas ir kam pasakė šiuos žodžius:
“Neatvažiuojate į treniruotes, štai ir pradėjo blogėti rezultatai”.
Tai ištrauka iš Marytės Marcinkevičiūtės straipsnio “Lietuvos sporte”
apie sporto klubo “Metikas” surengtas
Vilniaus mero taurės metikų penkiakovės varžybas.
Šiuos žodžius pasakė prieš dvidešimt metų rutulio stūmimo sektoriuje
karaliavusi Birutė Keršulienė. O barė ji pirmosios Tautinės olimpiados,
įvykusios 1938 metais, aštuonių medalių laimėtoją Danutę Vitartaitę.
Pastaroji, pirmą kartą pralaimėjusi savo nuolatinei varžovei
Birutei Kalėdienei, prižadėjo rimtai treniruotis ir per kitas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Rektoriaus taurės varžybas
siekti tik pergalės.
Šiais metais mūsų veteranių veteranei pasiekti pergalę nebuvo lengva, nes jos varžovėmis
buvo ne tik trenerė Birutė Keršulienė-Bagdonavičiūte ir pirmoji
Lietuvos sportininkė – pasaulio rekordininkė Birutė Kelėdienė-Zalagaitytė,
bet ir olimpietė Jadvyga Putinienė-Dunauskaitė , taip pat
Danguolė Urbikienė-Bimbaitė, Leva Bakelytė, Zita Grabauskienė-Jankūnaitė,
Janina Lapienienė-Špelverytė, Austra Mikelytė, Danuta Ščepanskienė-Burkšaitė,
Algina Vilčinskienė-Išganaitytė ir kitos geriausios mūsų lengvaatletės.
Aukštadvaryje susirinko ir ne mažiau solidi vyrų kompanija.
Olimpiniam čempionui Romui Ubartui “duoti garo” stengėsi praėjusių varžybų prizininkai.
Tai sporto klubo “Metikas” valdybos pirmininkas Kęstutis Vislavicius,
olimpinio čempiono treneris Jonas Šiaudinis bei nesėkmę savo “firminėje” rungtyje
( disko metime) patyręs Jonas Anatolijus Pocius.
Kaip visada kovingai buvo nusiteikę Adolfas Varanauskas, Rimantas Plungė,
Vytautas Sakalys, Leonardas Varnas, Kazimieras Vilčinskas ir kiti.
Be abejo, daugelio planus pakoregavo varžybose dalyvavęs
Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Taigi, kokios varžybos vyko Aukštadvaryje?
Kodėl jose varžėsi tokios lengvaatlečių žvaigždės? Apie tai vėliau.
Pirmiausia pasidžiaukime, kad ir dabar mūsų veteranai yra sveiki ir stiprūs,
kad jie, kaip ir senais laikais, skina pergales ne tik Lietuvoje,
bet ir plačiajame pasaulyje.
Šiek tiek statistikos.
1990 metais Budapešte, pirmą kartą atstovaudami Lietuvą
Europos lengvosios atletikos veteranų pirmenybėse,
mūsų veteranai iškovojo keturis bronzos medalius.
Tai B.Kalėdienė, B.Keršulienė, J.Putinienė ir D.Ščepanskienė.
Po metų Turku mieste buvo iškovoti ir pirmieji aukso medaliai (R.Juškienė ir J.Pakšytė).
Tai buvo ne vieninteliai pasaulio lengvosios atletikos veteranų pirmenybių medaliai. B.Galickiene ir B.Kalėdienė grįžo į Lietuvą pasidabinusios sidabro medaliais.
Labai sėkmingos Lietuvos veteranams buvo Europos pirmenybės, vykusios Kristiansande.
Iš Norvegijos buvo parvežti
trys aukso medaliai (B.Keršulienė, J.Pakšyte, A.Vrubliauskienė),
trys sidabro medaliai (B.Kalėdienė, V.Maleckienė ir E.Ivanauskas) ir
vienas bronzos medalis (J.Putinienė).
1993 metais Pasaulio pirmenybės vyko Tokijuje. Deja, dėl finansinių sunkumų
jose Lietuvos atstovai nedalyvavo. Dėl tokios pat priežasties 1994 metais
buvo praleistos dešimtosios Europos pirmenybės Atėnuose.
Tačiau debiutas trečiosiose Pasaulio meistrų žaidynėse Brisbane (Australija)
buvo puikus. Iš Australijos į Lietuvą su medaliais grįžo septyni veteranai.
D.Ščepanskienė iškovojo du aukso ir viena sidabro medalį,
B.Keršulienė ir K.Vislavičius iškovojo po viena aukso ir sidabro medalį,
B.Kalėdienė ir R.Žalys grįžo su aukso medaliais,
V.Bardauskienė ir A.Vrubliauskienė – su bronzos medaliais.
Dvyliktosios pasaulio pirmenybės vyko Bafalo mieste.
Iš JAV pasidabinusi aukso medaliu sugrįžo B.Keršulienė. B.Kalėdienė
iškovojo antrąją vietą, J.Putinienė – antrąją ir trečiąją vietas.
Praėjusiais metais Malmeje jau vienuoliktą kartą buvo susirinkę
geriausi senojo žemyno lengvaatlečiai veteranai.
Švedijoje sėkmė lydėjo B.Kalėdienę, J.Putinienę ir E.Ivanauską – jie iškovojo
aukso medalius. Ietininkė J.Putinienė dar vieną medalį – sidabro – iškovojo
sau neįprastame rutulio stūmimo sektoriuje.
Dabar grįžkime prie varžybų Aukštadvaryje, tiksliau prie šių varžybų istorijos.
Prasidėjus sporto veteranų sąjūdžiui pradėtos rengti Lietuvos lengvosios atletikos
veteranų pirmenybės, vienas kitas lengvaatletis išvykdavo į pasaulio ir
Europos pirmenybes, dalyvaudavo Baltijos taurės varžybose.
Metikai įsigudrino kiekvienais metais išvykti į metikų daugiakovės varžybas Vokietijoje. Varžybų, atrodo, ir užteko. Tačiau jautėme, kad trūksta tokių varžybų,
kurios būtų įdomios mums patiems, kurios būtų ne tikslas,
o priemonė sueiti krūvon įvairių kartų sportininkams, pabendrauti,
prisiminti kartu praleistas jaunystės akimirkas.
Sporto klubas “Metikas” pirmasis pabandė rengti tokio tipo varžybas. Pirmiausia buvo atsisakyta klasikinių lengvosios atletikos metimo rungčių, o pasirinktas daugiakovės variantas, labai populiarus kitose šalyse. Mes puoselėjome viltį kasmet rengti dvejas originalias daugiakoves: žiemos ir vasaros. Sudarydami šių daugiakovių nuostatus siekėme, kad daugiakovės būtų ne rutulininkų, ne diskininkų, ne ietininkų, ne kūjininkų. Jose, mūsų galva, sėkmingai turėtų varžytis tiesiog sveiki, stiprūs veteranai. Kitas svarbus principas, kuri bandėme įgyvendinti – minimalūs reikalavimai varžybų organizavimui. Rungtis stengėmės parinkti tolias, kad varžybas būtų galima vykdyti ne stadione ar manieže, o pievoje prie upės ar ežero. Skirtingo amžiaus veteranų galimybėms suvienodinti buvo įvesti amžiaus koeficientai.
Taigi, ką daro veteranai, kai žiemą susirenka į savo varžybas?
Jie per galvą, nuo krūtinės, per šoną ir iš apačios meta
savo amžiui priskirtos masės svarsčius. Be to, jie šoka trišuolį iš vietos.
Nugali veteranas, kurio penkių rungčių rezultatų suma,
padauginta iš amžiaus koeficiento, yra didžiausia.
Pirmosios svarsčio metimo penkiakovės varžybos įvyko 1992 metais.
Laikas parodė, kad principai buvo pasirinkti teisingi.
Kiekvienais metais svarsčio metimo penkiakovės varžybos surenka
gausų būrį metikų. Pamatęs kaip entuziastingai veteranai galynėjasi su svarsčiais,
Vilniaus meras Vytautas Jasulaitis 1994 metais įsteigė Vilniaus mero taurę,
dėl kurios štai jau ketveri metai ir varžosi veteranai.
Paskatinti sėkmės, prieš kelis metus kibome rengti vasaros daugiakovės nuostatus,
siekdami daugiakovę padaryti žaismingą, suteikti jai kaimiškosios šventės elementų.
Taigi, ką daro veteranai, kai vasarą susirenka į savo varžybas?
Pirmiausia jie stumia rutulį, meta diską, ietį ir kūjį.
Šios keturios rungtys skirtos buvusiems lengvaatlečiams veteranams.
Kad būtų išvengta traumų, visos jos atliekamos “iš vietos”.
Po to varžybų dalyviai nuo atramos per galvą, per šoną ir iš apačios meta rutulį.
Šios trys rungtys skirtos tiesiog stipriems veteranams.
Varžybas dalyviai baigia galynėdamiesi su krepšinio kamuoliu.
Jie jį dviem rankom stumia nuo krūtinės, laisvai pasirinkę metimo būdą
meta į tolį ir, galų gale, į tolį meta iš krepšinio kamuolio padarytą svambalą.
Šios trys rungtys skirtos staigiems veteranams. Be to, jos, mūsų galva, suteikia
varžyboms žaismingumo. Nugali veteranas, kurio dešimties rungčių rezultatų suma, padauginta iš amžiaus koeficiento, yra didžiausia. Siekiant suvienodinti ilgųjų ir trumpųjų metimų įtaką galutiniam rezultatui yra įvesti rungties koeficientai. Pvz., rutulio stūmimo rungties koeficientas yra 2.5, disko metimo – 1. Tai reiškia, kad 20 metrų rutulio stūmimo rezultatas atitinka 50 metrų disko metimo rezultatą.
Sukurti kaimiškosios metikų daugiakovės nuostatai galėjo ir likti tik popieriuje,
nes tokių varžybų rengimui reikėjo rėmėjų. Kritiniu momentu
pagalbos ranką ištiesė UAB “Senovė” ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
UAB “Senovė” visą dieną (varžybos tęsiasi 6-8 valandas)
gaivino sportininkus vaisvandeniais, maitino sumuštiniais.
VGTU rektorius prof. E.K.Zavadskas ne tik leido nemokamai pasinaudoti
sporto ir poilsio baze Aukštadvaryje, bet ir įsteigė taures varžybų nugalėtojams komandinėje įskaitoje. Pagal nuostatus taurė įteikiama
tai aukštosios mokyklos komandai, kurios narių
(aukštosios mokyklos darbuotojų, absolventų ar studentų) rezultatų suma
yra didžiausia. Įskaitomi trijų geriausiai pasirodžiusių komandos narių rezultatai.
Pirmosios varžybos įvyko praėjusiais metais birželio pirmą savaitgalį.
Diena buvo graži, saulėta. Jaukioje, miško apsuptoje pievoje,
vos keliasdešimt metrų nuo gražuolio Skrebio ežero užvirė kieta, principinė kova.
Buvo skaičiuojami metrai ir centimetrai, lyderiai keitėsi vos ne po kiekvienos rungties.
Galų gale, temstant, paaiškėjo varžybų nugalėtojai ir prizininkai.
Moterų grupėje nugalėjo B.Kalėdienė (335 metrai),
antrąją vietą iškovojo A.Mikelytė (333), treciąją – B.Keršulienė (328).
Geriausių vyrų trejetas išsirikiavo taip: R.Ubartas (489),
K.Vislavičius (473) ir J.Šiaudinis (455).
Trumpai apie komandinius rezultatus. Moterų grupėje nugalėjo KKI komanda
(L.Bakelytė, V.Guliokienė, B.Keršulienė, V.Maleckienė, D.Vitartaitė),
antrąją vietą iškovojo “Neužmirštuolių” komanda (J.Lapienienė, D.Ščepanskienė,
D.Urbikienė, A.Vrubliauskienė, trečioji liko VPU komanda (A.Mikelytė, L.Stankevičiūtė).
Vyrų grupėje nugalėjo VPU komanda (N.Kuzinkovas, S.Liepinaitis, A.Pocius,
J.Šiaudinis, R.Ubartas, K.Venslovaitis), antrąją vietą iškovojo KKI komanda
(A.Baltušnikas, A.Koniušas, R.Lukauskas, L.Sablovskis), trečioji liko VGTU komanda (J.Jankauskas, R.Naužemys, V.Sakalys, M.Urbonavičius, K.Vislavičius, K.Žičius).
