Ar tikrai šalis, kurios vienas sportininkas, pavyzdžiui plaukikas, olimpinėse žaidynėse iškovoja septynis aukso medalius yra septynis kartus sportiškesnė už šalį, kurios futbolo komanda tapo olimpinių žaidynių nugalėtoja? Ar tikrai šalis individualioje rungtyje iškovojusi vieną aukso medalį yra sportiškesnė už šalį, kurios kelios komandos užėmė, pavyzdžiui, ketvirtąsias vietas? Dabar taip yra, nes vienintelis kriterijus, atspindintis šalies pasiekimus olimpinėse žaidynėse (ir ne tik jose) yra medaliai. Tai naudinga didžiosioms valstybėms, todėl jis ir naudojamas. Tačiau nereikia turėti techninį išsilavinimą, kad suvoktum, jog mediena nėra stipresnė už plieną todėl, kad pusmetrio skersmens rastas atlaiko didesnę apkrova, negu gitaros styga.
Plačiau apie sportiškumą ir jo nustatymo ypatumus galite pasiskaityti straipsnyje
K. Vislavičius. Problems of determining the sportsmanship of a country // Sporto mokslas. Vilnius: LSIC. ISSN 1392-1401. 2011, Nr. 1(63), p. 26-33.
Pritaikykime straipsnyje pateiktą metodiką nustatyti sportiškiausią šalį, įvertindami tik metikų veteranų pasiektus rezultatus. Paskutinės rimtos varžybos (kalta pandemija) įvyko 2019 08 03 Tatoje. Ten buvo surengtos kol kas paskutinės pasaulio metikų veteranų pirmenybės. Jose dalyvavo tik trys, bet „kieti“ mūsų šalies veteranai: Linas Kulbokas, Rimvydas Medišauskas ir Saulius Svilainis.
Rezultatai pateikti lentelėje. Pasirinkta anglų kalba, nes mūsų statistika domisi ir kitų šalių metikai veteranai.
Pastaba. Lichtenšteino rezultatas dėl labai didelio jo gyventojų skaičiaus skirtumo lyginant jį su kitų šalių gyventojų skaičiumi statistikos prasme yra nepatikimas.
Patyrinėkime pateiktus lentelėje rezultatus. Nenustebino puikus vengrų metikų veteranų sportiškumas, nudžiugino čekai, prastais rezultatai nustebino lenkai. Labiausiai nustebino prastas Didžiosios Britanijos rezultatas, nes dar prieš gerą dešimtmetį, jie kaip lygūs su lygiais kovojo ir su vengrais, ir su vokiečiais. Galime pasidžiaugti gerais mūsų veteranų rezultatais, jie šiuo metu yra aiškūs „neklasikos“ lyderiai. Pasvajokime, koks rezultatas būtų pasiektas, jei į Tatą būtų nuvykę bent dešimt mūsų šalies veteranų.
Liūdna, kad Tatoje varžėsi nedidelis metikų veteranų skaičius – 3-5 veteranai vienoje rungtyje. Tuo metu, kai prasidėjo neklasinių metimo rungčių veteranų varžybos (apie 1992 metus), vienoje rungtyje varžėsi apie dvidešimt veteranų. Mus palikus Ervinui Kollmarui (Vokietija) ir Merrikui Bausfildui (Didžioji Britanija), tokių varžybų populiarumas pradėjo mažėti. Toks mažas dalyvių skaičius Tatoje sumušė visus antirekordus. Tas pats yra ir Lietuvoje: paskutinės šalies metikų veteranų pirmenybės vyko 2014 metais.
Tikėkime, kad LSW klubui išsirinkus naują valdybą, metikai veteranai sugrįš į metimų sektorius.
