Europos LAV pirmenybės, Madeira

 

Madeiroje varžėsi 12 mūsų šalies metikų veteranų  (8 moterys ir 4 vyrai).
Jie iškovojo 9 medalius: 3 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos.
Madeiroje buvo pasiektas vienas Lietuvos rekordas.
Svetlana Pugacheva trumpąjį kūjį nusviedė 13,30 m.
Senasis rekordas (12,03 m) priklausė jai pačiai.
Visus pirmenybių rezultatus rasite paspaudę nuorodą
 https://data.opentrack.run/en-gb/x/2025/PRT/emacs/event/
Mūsų šalies metikų veteranų rezultatus rasite paspaudę
nuorodą.

Klaipėda nerimsta

 

Spalio 10 d. trys Klaipėdos metikai veteranai susitiko rutulio stūmimo sektoriuje.
Tiesa, sektorius buvo ne Madeiroje, o Klaipėdoje.
Varžybų metu buvo pagerintas vienas Lietuvos rekordas.
Šarūnas Banevičius (30-35) nustūmė rutulį 17,32 m
ir pasiekė naują savo amžaus grupės Lietuvos rekordą.
Senasis rekordas priklausė Mindaugui Jurkšui ir buvo lygus 17,23 m.
Visus rezultatus rasite lentelėje.

Baltijos šalių pirmenybės

 

Rugsėjo 6-7 d. Klaipėdoje vyko Europos lengvosios atletikos veteranų lygos (EMA) varžybos.
Kartu vyko Baltijos šalių  pirmenybės ir sporto klubo “Ąžuolas” taurės varžybos.
Varžybose dalyvavo 20 Lietuvos lengvosios atletikos metikų veteranų (11 moterų ir 9 vyrai).
Buvo pasiekti du Lietuvos rekordai. Ernesta Karaškienė nusviedė kūjį 38,76 m.
Senasis rekordas priklausė Ritai Sadzevičienei – 36,25 m. Edita Valiulienė nusviedė kūjį 34,30 m. Senasis rekordas priklausė jai pačiai -32,08 m.
Daugiausiai sportiškumo taškų surinko Svetlana Pugacheva (68) ir Arūnas Andrijauskas (53).

Žemiau pateikiami tik metikų veteranų rezultatai.
Visus rezultatus rasite paspaudę nuorodą.

Varžybos Klaipėdoje

 

Rugsėjo 6-7 d. Klaipėdoje vyks Europos lengvosios atletikos veteranų lygos (EMA) varžybos. Kartu vyks Baltijos šalių  pirmenybės ir sporto klubo “Ąžuolas” taurės varžybos. Varžybose dalyvaus 307 lengvosios atletikos veteranai. Tai didžiausios Lietuvoje rengiamos lengvosios atletikos veteranų varžybos.

Daugiau  informacijos rasite paspaudę nuorodas:
nuostatai ir tvarkaraštis https://sites.google.com/…/informa…/baltic-2025-09-67…
dalyvių sąrašas https://sites.google.com/…/registr…/baltic-2025-09-67…

Kaip gyveni, lengvosios atletikos veterane?

 

Pastaruoju metu sumažėjus metikų veteranų susidomėjimu
neklasikinių metimo rungčių varžybomis, nusprendžiau į svetainę įkelti savo straipsnį,
kuris 1997 06 07 buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos Sportas“.

Kaip gyveni, lengvosios atletikos  veterane?

            Esu  tikras,  kad  niekas  neatspėtų,  kas  ir  kam  pasakė  šiuos  žodžius: 
“Neatvažiuojate  į  treniruotes,  štai  ir  pradėjo  blogėti  rezultatai”. 
Tai  ištrauka  iš  Marytės  Marcinkevičiūtės  straipsnio  “Lietuvos  sporte” 
apie  sporto  klubo  “Metikas”  surengtas 
Vilniaus  mero  taurės  metikų  penkiakovės  varžybas. 
Šiuos  žodžius  pasakė  prieš  dvidešimt  metų  rutulio  stūmimo  sektoriuje 
karaliavusi  Birutė  Keršulienė.  O  barė  ji  pirmosios  Tautinės  olimpiados, 
įvykusios  1938  metais,  aštuonių medalių  laimėtoją  Danutę  Vitartaitę. 
Pastaroji,  pirmą  kartą  pralaimėjusi  savo  nuolatinei  varžovei 
Birutei  Kalėdienei, prižadėjo  rimtai  treniruotis  ir  per kitas 
Vilniaus  Gedimino  technikos  universiteto  Rektoriaus  taurės  varžybas 
siekti  tik  pergalės.
           
Šiais metais mūsų  veteranių  veteranei  pasiekti pergalę nebuvo  lengva,  nes  jos  varžovėmis 
buvo ne  tik  trenerė  Birutė  Keršulienė-Bagdonavičiūte  ir  pirmoji 
Lietuvos  sportininkė – pasaulio  rekordininkė  Birutė  Kelėdienė-Zalagaitytė, 
bet  ir olimpietė  Jadvyga  Putinienė-Dunauskaitė , taip pat 
Danguolė  Urbikienė-Bimbaitė,  Leva  Bakelytė, Zita  Grabauskienė-Jankūnaitė, 
Janina  Lapienienė-Špelverytė, Austra  Mikelytė, Danuta  Ščepanskienė-Burkšaitė, 
Algina  Vilčinskienė-Išganaitytė  ir  kitos  geriausios  mūsų  lengvaatletės.

Aukštadvaryje susirinko ir ne  mažiau  solidi  vyrų  kompanija. 
Olimpiniam  čempionui  Romui  Ubartui  “duoti  garo” stengėsi  praėjusių  varžybų  prizininkai.
Tai  sporto  klubo  “Metikas”  valdybos  pirmininkas  Kęstutis  Vislavicius, 
olimpinio čempiono  treneris  Jonas  Šiaudinis  bei  nesėkmę savo  “firminėje”  rungtyje
( disko metime) patyręs  Jonas  Anatolijus  Pocius. 
Kaip  visada  kovingai  buvo  nusiteikę  Adolfas  Varanauskas, Rimantas Plungė, 
Vytautas  Sakalys,  Leonardas  Varnas, Kazimieras  Vilčinskas ir kiti. 
Be  abejo,  daugelio  planus  pakoregavo varžybose dalyvavęs
Respublikos  Prezidentas  Algirdas  Mykolas  Brazauskas.
     
Taigi, kokios varžybos  vyko  Aukštadvaryje? 
Kodėl  jose  varžėsi  tokios  lengvaatlečių  žvaigždės?  Apie  tai  vėliau. 
Pirmiausia  pasidžiaukime,  kad  ir  dabar  mūsų  veteranai  yra  sveiki  ir  stiprūs, 
kad  jie,  kaip  ir  senais  laikais,  skina  pergales  ne  tik  Lietuvoje, 
bet  ir  plačiajame  pasaulyje. 
Šiek  tiek  statistikos. 
1990  metais  Budapešte,  pirmą  kartą  atstovaudami  Lietuvą 
Europos  lengvosios  atletikos  veteranų  pirmenybėse, 
mūsų  veteranai iškovojo  keturis  bronzos  medalius.
Tai  B.Kalėdienė,  B.Keršulienė,  J.Putinienė  ir  D.Ščepanskienė. 
Po  metų  Turku  mieste  buvo  iškovoti  ir  pirmieji  aukso  medaliai  (R.Juškienė  ir  J.Pakšytė). 
Tai  buvo  ne  vieninteliai  pasaulio  lengvosios  atletikos  veteranų  pirmenybių  medaliai.  B.Galickiene  ir  B.Kalėdienė  grįžo  į  Lietuvą  pasidabinusios  sidabro  medaliais. 
Labai  sėkmingos  Lietuvos  veteranams  buvo  Europos  pirmenybės,  vykusios  Kristiansande. 
Iš  Norvegijos  buvo  parvežti 
trys  aukso  medaliai  (B.Keršulienė,  J.Pakšyte,  A.Vrubliauskienė), 
trys  sidabro  medaliai  (B.Kalėdienė,  V.Maleckienė  ir  E.Ivanauskas)  ir 
vienas  bronzos  medalis  (J.Putinienė). 
1993  metais  Pasaulio  pirmenybės  vyko  Tokijuje.  Deja,  dėl  finansinių  sunkumų 
jose  Lietuvos  atstovai  nedalyvavo.  Dėl  tokios  pat  priežasties  1994  metais 
buvo  praleistos  dešimtosios  Europos  pirmenybės  Atėnuose.
 
Tačiau  debiutas  trečiosiose  Pasaulio  meistrų  žaidynėse  Brisbane (Australija)
  buvo  puikus. Iš Australijos į Lietuvą  su  medaliais  grįžo  septyni  veteranai. 
D.Ščepanskienė  iškovojo  du  aukso  ir  viena  sidabro  medalį, 
B.Keršulienė  ir  K.Vislavičius  iškovojo  po  viena  aukso  ir  sidabro  medalį, 
B.Kalėdienė  ir  R.Žalys  grįžo  su  aukso  medaliais, 
V.Bardauskienė  ir  A.Vrubliauskienė  –  su  bronzos  medaliais. 
Dvyliktosios  pasaulio  pirmenybės  vyko  Bafalo  mieste. 
Iš  JAV  pasidabinusi  aukso  medaliu  sugrįžo  B.Keršulienė.  B.Kalėdienė 
iškovojo  antrąją  vietą,  J.Putinienė – antrąją  ir  trečiąją  vietas. 
Praėjusiais  metais  Malmeje  jau  vienuoliktą  kartą  buvo  susirinkę 
geriausi  senojo  žemyno  lengvaatlečiai  veteranai. 
Švedijoje  sėkmė  lydėjo  B.Kalėdienę,  J.Putinienę  ir  E.Ivanauską  –  jie  iškovojo
aukso  medalius.  Ietininkė  J.Putinienė  dar  vieną  medalį – sidabro – iškovojo
sau  neįprastame  rutulio  stūmimo  sektoriuje.

Dabar  grįžkime  prie  varžybų  Aukštadvaryje,  tiksliau  prie  šių  varžybų  istorijos. 
Prasidėjus  sporto  veteranų  sąjūdžiui  pradėtos  rengti  Lietuvos  lengvosios  atletikos 
veteranų  pirmenybės,  vienas  kitas  lengvaatletis  išvykdavo  į  pasaulio  ir 
Europos  pirmenybes,  dalyvaudavo  Baltijos  taurės  varžybose.
Metikai  įsigudrino  kiekvienais  metais  išvykti  į  metikų  daugiakovės  varžybas  Vokietijoje.  Varžybų,  atrodo,  ir  užteko.  Tačiau  jautėme,  kad  trūksta  tokių  varžybų, 
kurios  būtų  įdomios  mums  patiems,  kurios  būtų  ne  tikslas, 
o  priemonė  sueiti  krūvon  įvairių  kartų  sportininkams,  pabendrauti, 
prisiminti  kartu  praleistas  jaunystės  akimirkas.
Sporto  klubas  “Metikas”  pirmasis  pabandė  rengti  tokio  tipo  varžybas. Pirmiausia  buvo  atsisakyta  klasikinių  lengvosios  atletikos  metimo  rungčių,  o  pasirinktas  daugiakovės  variantas,  labai  populiarus  kitose  šalyse.  Mes  puoselėjome  viltį  kasmet  rengti  dvejas  originalias  daugiakoves:  žiemos  ir  vasaros.  Sudarydami  šių  daugiakovių  nuostatus  siekėme,  kad  daugiakovės  būtų  ne  rutulininkų,  ne  diskininkų,  ne  ietininkų,  ne  kūjininkų.  Jose,  mūsų  galva,  sėkmingai  turėtų  varžytis  tiesiog  sveiki,  stiprūs  veteranai.  Kitas  svarbus  principas,  kuri  bandėme  įgyvendinti  –  minimalūs  reikalavimai  varžybų  organizavimui.  Rungtis  stengėmės  parinkti  tolias,  kad  varžybas  būtų  galima  vykdyti  ne  stadione  ar  manieže,  o  pievoje  prie  upės  ar  ežero.  Skirtingo  amžiaus  veteranų  galimybėms  suvienodinti  buvo  įvesti  amžiaus  koeficientai.

Taigi,  ką  daro  veteranai,  kai  žiemą  susirenka  į  savo  varžybas? 
Jie  per  galvą,  nuo  krūtinės,  per  šoną  ir  iš  apačios  meta 
savo  amžiui  priskirtos  masės  svarsčius.  Be  to,  jie  šoka  trišuolį  iš  vietos. 
Nugali  veteranas,  kurio  penkių  rungčių  rezultatų  suma, 
padauginta  iš  amžiaus  koeficiento,  yra  didžiausia.

Pirmosios  svarsčio  metimo  penkiakovės  varžybos  įvyko  1992  metais. 
Laikas  parodė,  kad  principai  buvo  pasirinkti  teisingi. 
Kiekvienais  metais  svarsčio  metimo  penkiakovės  varžybos  surenka 
gausų  būrį  metikų.  Pamatęs  kaip  entuziastingai  veteranai  galynėjasi  su  svarsčiais, 
Vilniaus  meras  Vytautas  Jasulaitis  1994  metais  įsteigė  Vilniaus  mero  taurę, 
dėl  kurios  štai  jau  ketveri  metai  ir  varžosi  veteranai. 

Paskatinti  sėkmės,  prieš  kelis  metus  kibome  rengti  vasaros  daugiakovės  nuostatus,
siekdami  daugiakovę  padaryti  žaismingą,  suteikti  jai  kaimiškosios  šventės  elementų.
Taigi,  ką  daro  veteranai,  kai  vasarą  susirenka  į  savo  varžybas? 
Pirmiausia  jie  stumia  rutulį,  meta  diską,  ietį   ir  kūjį. 
Šios keturios  rungtys   skirtos  buvusiems lengvaatlečiams  veteranams. 
Kad  būtų  išvengta  traumų,  visos  jos  atliekamos  “iš  vietos”. 
Po  to  varžybų  dalyviai  nuo  atramos  per  galvą,  per  šoną  ir  iš  apačios  meta  rutulį. 
Šios  trys  rungtys  skirtos  tiesiog  stipriems  veteranams. 
Varžybas  dalyviai  baigia  galynėdamiesi  su  krepšinio  kamuoliu. 
Jie  jį  dviem  rankom  stumia  nuo  krūtinės,  laisvai  pasirinkę  metimo  būdą 
meta  į  tolį  ir,  galų  gale,  į  tolį  meta  iš  krepšinio  kamuolio  padarytą  svambalą. 
Šios  trys  rungtys  skirtos  staigiems  veteranams.  Be  to,  jos,  mūsų  galva,  suteikia
varžyboms  žaismingumo.  Nugali  veteranas,  kurio  dešimties  rungčių  rezultatų  suma,  padauginta  iš amžiaus  koeficiento,  yra  didžiausia.  Siekiant  suvienodinti  ilgųjų  ir  trumpųjų  metimų  įtaką  galutiniam  rezultatui  yra  įvesti  rungties  koeficientai.  Pvz.,  rutulio  stūmimo  rungties  koeficientas  yra  2.5,  disko  metimo  –  1.  Tai  reiškia,  kad  20  metrų  rutulio  stūmimo  rezultatas  atitinka  50  metrų  disko  metimo  rezultatą.

Sukurti  kaimiškosios  metikų  daugiakovės  nuostatai  galėjo  ir  likti  tik  popieriuje,
nes  tokių  varžybų  rengimui  reikėjo  rėmėjų.  Kritiniu  momentu 
pagalbos  ranką  ištiesė  UAB  “Senovė”  ir  Vilniaus  Gedimino  technikos  universitetas. 
UAB  “Senovė”  visą  dieną  (varžybos  tęsiasi  6-8  valandas) 
gaivino  sportininkus  vaisvandeniais,  maitino  sumuštiniais. 
VGTU  rektorius  prof.  E.K.Zavadskas  ne  tik  leido  nemokamai  pasinaudoti
sporto  ir  poilsio  baze  Aukštadvaryje,  bet  ir  įsteigė  taures  varžybų  nugalėtojams  komandinėje  įskaitoje.  Pagal  nuostatus  taurė  įteikiama 
tai  aukštosios  mokyklos  komandai,  kurios  narių 
(aukštosios  mokyklos  darbuotojų,  absolventų  ar  studentų)  rezultatų  suma 
yra  didžiausia.  Įskaitomi  trijų  geriausiai  pasirodžiusių  komandos  narių  rezultatai.

Pirmosios  varžybos  įvyko  praėjusiais  metais  birželio  pirmą  savaitgalį. 
Diena  buvo  graži,  saulėta.  Jaukioje,  miško  apsuptoje  pievoje, 
vos  keliasdešimt  metrų  nuo  gražuolio  Skrebio  ežero  užvirė  kieta,  principinė  kova. 
Buvo  skaičiuojami  metrai  ir  centimetrai,  lyderiai  keitėsi  vos  ne  po  kiekvienos  rungties. 
Galų  gale,  temstant,  paaiškėjo  varžybų  nugalėtojai  ir  prizininkai. 
Moterų  grupėje  nugalėjo  B.Kalėdienė  (335 metrai), 
antrąją vietą  iškovojo  A.Mikelytė  (333),  treciąją  –  B.Keršulienė  (328). 
Geriausių  vyrų  trejetas  išsirikiavo  taip:  R.Ubartas  (489), 
K.Vislavičius  (473)  ir  J.Šiaudinis  (455). 

Trumpai  apie  komandinius  rezultatus.  Moterų  grupėje  nugalėjo  KKI  komanda 
(L.Bakelytė,  V.Guliokienė,  B.Keršulienė,  V.Maleckienė,  D.Vitartaitė),
antrąją  vietą  iškovojo  “Neužmirštuolių”  komanda  (J.Lapienienė,  D.Ščepanskienė, 
D.Urbikienė,  A.Vrubliauskienė, trečioji  liko  VPU  komanda  (A.Mikelytė,  L.Stankevičiūtė). 
Vyrų  grupėje  nugalėjo  VPU  komanda  (N.Kuzinkovas,  S.Liepinaitis,  A.Pocius, 
J.Šiaudinis,  R.Ubartas,  K.Venslovaitis), antrąją  vietą  iškovojo  KKI  komanda
  (A.Baltušnikas,  A.Koniušas,  R.Lukauskas,  L.Sablovskis),  trečioji  liko  VGTU  komanda  (J.Jankauskas,  R.Naužemys,  V.Sakalys,  M.Urbonavičius,  K.Vislavičius,  K.Žičius).

Rektoriaus  taurė  –  Pedagoginio  universiteto komandos  narių  rankose.

Pirmosios  varžybos  pavyko.  Tai  vieninga  tiek  dalyvių,  tiek  žiūrovų  nuomonė. 
Galbūt,  kad  vyko  gamtoje,  kad  buvo  kovojama  entuziastingai  ir  nesigailint  jėgų, 
kad  čia  bet  kas  galėjo  suvesti  sąskaitas  su  jaunystės  laikų  varžovu  ar  įveikti 
(šį  kartą,  beje,  tik  teoriškai)  pasaulio  rekordininkę  ar  olimpinį  čempioną, 
o  galbūt,  kad  tiesiog  buvo  gražus  oras.  Paklausus,  kas  padarė  didžiausią  įspūdį, 
Vilniaus  miesto  valdybos  kūno  kultūros,  sporto  ir  turizmo  skyriaus  atstovė  E.Čegienė, 
beje   suorganizavusi  puikias  varžybas  vaikučiams,  atsakė:  “Veidai,  veteranų  veidai, 
kai  jie,  paėmę  įrankį,  ruošdavosi  atlikti  metimą”.

Mielas  Skaitytojau,  nesvarbu,  kas  Tu  bebūtum  –  ar  lengvaatletis,  ar  sunkiaatletis, 
ar  krepšininkas,  ar  tiesiog  mokykloje  žaidęs  kvadratą,  jeigu  Tu  sugebėjai 
iki  šios  vietos  perskaityti  straipsnį,  reiškia  Tu  mūsų. 
Mes  žinome,  kad  Tau  užvirė kraujas,  kad  Tu  mintyse  atlieki  metimus, 
skaičiuoji  rezultatus  ir  bandai  įsivaizduoti  save  tarp šių  puikių  moterų  ir  vyrų. 

Dr. Kęstutis Vislavičius
„Metiko“ klubo valdybos pirmininkas

LLAV pirmenybės, Marijampolė

 

Liepos 19 d. Marijampolėje įvyko Lietuvos lengvosios atletikos veteranų pirmenybės.
Varžėsi 45 veteranai. Rezultatus rasite paspaudę nuorodą.

Varžybų metu buvo pasiekti trys Lietuvos rekordai.
Genovaitė Kazlauskienė nusviedė kūjį 31,68 m (buvo Jadvygos Putinienės – 30,92 m).
Svetlana Pugačiova pasiekė du Lietuvos rekordus.
Ji nusviedė kūjį 32,08 m (buvo jos pačios – 31,97 m).
Antrą rekordą ji pasiekė mesdama trumpąjį kūjį – 12,30 m (buvo jos pačios – 11,70 m).

Daugiausiai sportiškumo taškų surinko
Svetlana Pugačiova (90) ir Gintautas Misevičius (37).

Sportiškumas, 2025

 

Šiais metais jau įvyko 19 varžybų (tiek suaugusių, tiek veteranų),
kuriose dalyvavo mūsų metikai veteranai.
Po šių varžybų sportiškiausių metikų veteranų konkursuose pirmauja
Genovaitė Kazlauskienė (216) ir Saulius Svilainis (154).

Kaunas bunda

 

Šį įrašą kviečiu skaityti tik tuos metikus veteranus,
kurių namuose kabo šūkiai:
1)    veteranų sportas, tai sveikas gyvenimo būdas ir bendravimas;
2) veteranų varžybos be antrosios dalies  – paukštis be sparnų.

Taigi, „Rambyne“ susirinkę metikai veteranai įsteigė Kauno metikų veteranų gaują „Branda“.
Ilgai buvo svarstyta kaip pavadinti naują sambūrį. Buvo pasiūlyta pasivadinti draugija, būreliu,
bendrija, komanda, sąjunga, tačiau buvo pasirinktas žodis gauja.
Tai skamba grėsmingai, bet tegul visi mūsų bijo, ypač klubas „Šančių galiūnai“.
Gaujos vadu buvo išrinktas Algis Patrubavičius.
Man teko garbė gaujos vardu bendrauti su žiniasklaida, taip pat tvarkyti sportinę statistiką.


Gaujos nuostatai dar neparašyti, bet mes galvojame, kad nuostatų turinį
geriausiai atspindės toks palyginimas. Įsivaizduokite prie ežero, prie upės,
erdviame kaimo kieme (pvz. Varnakiemyje) susirenka klasiokai, grupiokai, bendradarbiai
ar grupelė draugų ir, prieš sėsdami prie stalo, sudalyvauja įvairių metimų rungčių varžybose.
Manau, kad daugelis norės mesti granatą (ypač dabar, kai yra sudėtinga tarptautinė padėtis),
sugrįžti į Antikos laikus mesdami Antikos diską, užsidėti languotą kiltą (sijonėlį) ir
trumpam tapti škotu, stumti akmenį, įvairiais būdais mėtyti krepšinio kamuolį ir t. t.


Be abejo atskirų rungčių nugalėtojai bus apdovanojami vertingais prizais,
pavyzdžiui, Stakliškių gaminiais. Kitaip sakant, renginius reikia organizuoti taip,
kad norėtųsi dar ir dar kartą pabendrauti ir pasportuoti. „Tikriems“ sportininkams primenu,
kad bus varžomasi rungtyse ir daugiakovėse, kurios įtraukiamos į daugumoje užsienyje vykdomų
varžybų programą. Yra fiksuojami Lietuvos, Europos ir pasaulio rekordai.
Bus džiugu, pavyzdžiui, tapti pasaulio rekordininku Juodagalviuose.

Kęstutis Vislavičius

Susivienijimas

 

Pasikeitė Lietuvos lengvosios atletikos meistrų asociacijos valdžia.
Prisiminiau, kad dar 1998 metais buvau parengęs
Lietuvos lengvosios atletikos veteranų susivienijimo įstatų projektą.
Pagalvojau, kad nors prabėgo daug metų,
kai kurios mintys gali būti įdomios naujai asociacijos valdžiai.

Mano parengtą įstatų projektą rasite,
jei turinio skyriuje “Istorija“ pasirinksite poskyrį „Branda 1998“,
arba paspaudę nuorodą.
Susivienijimo įstatų projektą rasite metraščio pabaigoje.

Naujiena

 

Daugelis metikų veteranų jau pasiilgo neklasikinių metimo rungčių ir daugiakovių varžybų,
tokių, pavyzdžiui, kurios vykdavo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Aukštadvaryje,
Druskininkuose, Balsiuose, Alytuje, Smalininkuose, Juodagalviuose,
Rudaminoje, Radviliškyje, Tytuvėnuose, Marijampolėje.
Tačiau dabar daug kas gali pasikeisti.

Svetainė „Branda“ sužinojo, kad du metikai veteranai, turintys garsiuosius garažus,
telefonu aptarė idėją surengti neklasikinių metimo rungčių dvikoves tarp klubų.

Pagal jų projektą, kiekvienas iš klubų pasiūlo į varžybų tvarkaraštį įtraukti vieną daugiakovę
 ir tris rungtis. Taigi, būtų varžomasi aštuoniuose sektoriuose.
Dalyvių skaičius neribojamas, tačiau skaičiuojant komandinius rezultatus
turėtų būti įvertinami tik penkių kiekvieno klubo narių rezultatai.
Už pirmąją vieta planuojama skirti  10 taškų , už antrąją – 9 taškus ir t.t.
Daugiakovės varžybų dalyvių taškai dauginami iš koeficiento 2.

Dabar kviečiu prisiminti svetainėje skelbtus šūkius,
kuriuos kiekvienas sporto veteranas turėtų pasikabinti virš lovos:
  1) veteranų sportas, tai sveikas gyvenimo būdas ir bendravimas;
2) veteranų varžybos be antrosios dalies  – paukštis be sparnų.
Antras teiginys labai tinka neklasinių metimo rungčių varžyboms.

Taigi, kas pirks paukščiui sparnus pasibaigus varžyboms?
Siūlomi keli variantai:
a) visas vaišes, išskyrus alkoholį, apmoka pralaimėjęs klubas;
b) pralaimėjęs klubas apmoka tik saldžiąją vaišių dalį (kava, pyragaičiai).

Tokią metikų veteranų dvikovą pirmieji galėtų surengti šiuo metu „gyvi“ klubai
 „Ąžuolas“ ir „7/10“. Netrukus prie jų turėtų prisijungti Kauno klubas „Branda“.
Beje jis jau turi savo ženklą, svetainę ir duomenų bazę.

“Galiūnai” nustebę

 

Į svetainę “Branda” įkėliau laišką, kurį man atsiuntė sporto klubo
“Šančių galiūnai” valdybos pirmininkas Albinas Labanauskas.

Mes, Žemutinių Šančių chebrantai, esame labai nustebę,
kad Kvėdarnos varžybų organizatoriai nepakvietė mūsų dalyvauti varžybose.
Aloyzas iš Tiesos gatvelės ko gero buvo teisus.
Jis teigė, kad jie bijo varžytis su šustrais Šančių bachūrais. Slabakai.

Kvėdarna, 2025

 


Šiais metais Kvėdarnoje vykdomos varžybos pasipildė dar viena nestandartine rungtimi. Ji skirta prisiminti Kazį Vilčinską. Jis buvo universalus metikas, tačiau tvirčiausiai jausdavosi disko metimo sektoriuje. Plačiau.
Taigi metikai veteranai šiais metais varžysis dvejoje nestandartinėse rungtyse. Jie mėtys granatą ir Antikos diską.

Duomenys apie abi nestandartines metimo rungtis.
Antikos disko metimas (Nuostatai, Žiniaraščiai)
Rezutatai penkerių metų amžiaus grupėse (Vyrai, Moterys)
Reitingai (Vyrai, Moterys)

Granatos metimas (Nuostatai , Žiniaraščiai)
Rezultatai penkerių metų amžiaus grupėse (Moterys, Vyrai)
Reitingai (Moterys, Vyrai)

Ar atgaivinsime?

 

Visus nestandartinių metimų rungčių ir daugiakovių įrankius atidaviau savo gimtajam miestui Kaunui. Rimvydas Medišauskas kartu su Gintautu Misevičiumi ir Ernesta Karaškiene pažadėjo atgaivinti neklasikinių metimo rungčių varžybas. Jeigu tai įvyks, prižadu tęsti metračio “Branda” rašymą.

2024 m. lapkričio 10 d.

 

Apsvarstęs susidariusią padėtį, nusprendžiau metikų veteranų metraščio nebetęsti.
Svetainė „Branda“ neuždaroma, todėl metikai veteranai galės ir toliau „vaikščioti“
po svetainės skyrius (siūlau dažniau užsukti į skyrių „Istorija“).
Tuo pačiu, jus dominančius įrašus galėsite išsisaugoti savo kompiuteriuose.

Paskutiniame įraše norėčiau apžvelgti 32 metų metikų veteranų veiklą.
Primenu, kad ji prasidėjo  1992 metų sausio 9 d.,
kai buvo įsteigtas metikų veteranų „Metikas“.
Beje, jis buvo pirmas veteranų sporto klubas Lietuvoje.
Jau po metų pradėjau leisti klubo metraštį „Metikas“,
sukūriau duomenų bazę „Branda“,
kurioje saugomi metikų veteranų rezultatai nuo 1987 metų
(teko ilgokai padirbėti LAF archyvuose).

„Subyrėjus“ sporto klubui „Metikas“ pradėjau rašyti metikų veteranų
metraštį „Branda“. Pavyko išleisti devynis popierinius metraščius.
Įsidėmėtini 2009 metai. Būtent tais metais sukūriau svetainę „Branda“.
Į ją buvo įkelta visa popierinių  metraščių medžiaga. Aš ir toliau rašiau metraštį
tik dabar tai buvo galima daryti kokybiškiau ir plačiau.  
    
Kodėl buvo nuspręsta metraščio nebetęsti . Prisiminkime.
 Pradėjus rengti kaimiškosios metikų daugiakovės varžybas
į Aukštadvarį susirinkdavo virš 30 veteranų
(tarp jų ir Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas).
Analogiškose paskutinėse varžybose, varžėsi 10 dalyvių.
Dar vienas pavyzdys. Į Vilniaus mero svarsčio metimo
penkiakovės varžybas atvykdavo virš 20 veteranų.
Dabar šios penkiakovės varžybos jau nevykdomos.
Nereikėtų taip pat pamiršti, kad šiose varžybose dalyvaudavo
ir  olimpiniai čempionai, ir pasaulio rekordininkai.
Taigi, susidomėjimas metikų veteranų veikla žymiai sumažėjo.
Pavyzdžiui, dar 2016 metais kiekvieną dieną prie svetainės prisijungdavo
 apie trisdešimt veteranų, dabar – apie tris.
     
Pabandysiu apžvelgti mūsų veiklą per 34 metus.

Klasikinės metimų rungtys

Čia viskas gerai, ypač kai prie organizatorių prisijungė  Ernesta Karaškienė.
Manau, kad mes neblogai tvarkomės, kai reikia išvykti į
pasaulio ir Europos meistrų žaidynes arba į pasaulio ir Europos
lengvosios atletikos veteranų pirmenybes
(nors mūsų rinktinės narių skaičius galėtų būti didesnis).
Iš tokių aukščiausio rango varžybų mes visada į Lietuvą atvežame medalių.
Kiekvienais metais yra organizuojamos šalies pirmenybės.
Taip pat  norisi pažymėti varžybas Klaipėdoje, Kvėdarnoje, Marijampolėje.
Be abejo, jeigu veteranas dalyvauja klasikinių metimo rungčių varžybose
jo tikslas yra pasiekti gerą rezultatą ir iškovoti kuo aukštesnę vietą.

Baigdamas klasikinių metimo rungčių apžvalgą noriu kai ką pasiūlyti.
Būtų gerai, jei atsirastų veteranas, galintis prižiūrėti LLAMA svetainę.
Sėkmės atveju mes turėtume ir lengvosios atletikos veteranų metraštį.
Naudojant sistemą  „Facebook“ galima greitai apsikeisti informacija.
Ir tai yra gerai. Bet manau, kad metraštis yra metraštis.

Neklasikines metimų rungtis

Prisiminkime, ką daro vaikai prie vandens telkinio. Taip, jie varžosi,
kas toliau numes akmenį. Prisiminkime, ką darė pirmykštis žmogus.
Taip, jis sviesdamas akmenį ar ietį bandė sumedžioti žvėrį
 ar įveikti priešą. Prisiminkime Antikos olimpines žaidynes.
Taip, jau 708 metais prieš mūsų erą sportininkai mėtė ietį ir diską.
Nebuvo pamirštos metimų rungtys ir tuomet,
kai daugiau kaip prieš šimtą metų buvo pradėtos rengti šiuolaikinės
Olimpines žaidynes. Jau pirmose žaidynėse Atėnuose (1896 metais) sportininkai
stumdė rutulį ir mėtė diską. Sugrįžkime į Lietuvą.
Tėvas pasakojo, kad kaimo vyrai rungtyniaudavo mėtydami vežimo ratą.
O ką mėto škotai? Ogi rastą ir tikrą kalvio kūjį.
Vokiečiai „pamišę“ dėl akmenų stūmimo.
Ir stumdo ne bet kokius, o 50 kg masės akmenis. Yra žinoma,
kad per įvairias sporto šventes mėtomi batai, padangos, netgi degtukai.

Supratote. Tikras vyras turi kažką mėtyti.
O svarbiausia ― kažką mėtyti galima visą savo gyvenimą. Štai kodėl yra daug
neklasikinių metimo rungčių, štai kodėl vos ne kiekvieną savaitgalį
kažkur vykdavo vienokios ar kitokios metikų veteranų varžybos.

Kodėl veteranams reikėtų rinktis neklasikines metimų rungtis.
Pirma, neklasikinės metimų rungtys sulygina profesionalių lengvosios atletikos
veteranų ir veteranų „iš gatvės“ galimybes, antra, rungtys „iš vietos“
leidžia išvengti traumų, trečia, rungtys „iš vietos“ leidžia iš anksto specialiai
nesirengti varžyboms (sunku įsivaizduoti, kad be kelių treniruočių
būtų galima išeiti į ieties metimo sektorių – trauma garantuota).
Ir, galų gale, neklasikinių rungčių varžyboms nereikia klasikinio stadiono.

Taigi, jeigu veteranų sporto pagrindinis tikslas yra sveikas gyvenimo būdas ir
bendravimas, tai neklasinių metimo rungčių varžyboms alternatyvos nėra.
Nuo savęs pridedu: veteranų varžybos be antrosios dalies – paukštis be sparnų.

LSW rungtys ir daugiakovės

Neklasikinių metimo rungčių metikų (toliau tiesiog metikų) sąjūdis
prasidėjo aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Vokietijoje.
Tuo metu buvo kuriamos įvairios metimų daugiakovės, įvairios metimų rungtys.
Edwino Kollmaro iniciatyva buvo leidžiamas žurnalas, skirtas tokioms varžyboms,
o kiekvienų metų pabaigoje LSW klubas skelbdavo metines rezultatų suvestines.
Ypač metikų veteranų varžybos išpopuliarėjo, kai buvo surengtos
pirmosios pasaulio pirmenybės. Joms rengti buvo pasirinkta ideali vieta –
Vengrijos olimpiečių treniruočių bazė. Du stadionai, begalės sektorių,
viešbutis bazės teritorijoje, valgykla, kelios kavinės.
Nereikėtų pamiršti ir jaukaus Tatos mietelio. Ežeras, viduramžiška pilis,
nedidelis senamiestis taip ir kviečia kiekvienais metas sugrįžti.
Nereikėtų pamiršti ir miestelio vadovybės paramos.

Daugiausia dalyvių į pasaulio pirmenybes suvažiuodavo iš kaimyninių šalių:
Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos
(beje, kelis kartus buvo atvykę ir veteranai iš Australijos).
Situacija pasikeitė, kai 2003 metais mus paliko Edwinas Kollmaras,
o dar po trejų metų ir Didžiosios Britanijos
veteranų vadovas Merikas Bousfieldas. Jis į Europos ir pasaulio pirmenybes
atveždavo gausų būrį metikų veteranų (kiekvienoje amžiaus grupėje,
kiekvienoje rungtyje varžydavosi du, trys ir daugiau Didžiosios Britanijos atstovų).  
Negalima nepaminėti ir Lenkijos veteranų.
Jie viesulu įsiveržė į metikų veteranų sektorius, tuo pačiu pakeisdami
Didžiosios Britanijos sportininkų vis retėjančias gretas. Būtina pažymėti,
kad maždaug tuo pačiu metu, jie pradėjo rengti
puikias metikų veteranų varžybas Sopote.

Po paminėtų netekčių, varžybos dar kurį laiką buvo vykdomos prisilaikant
Edwino Kollmaro principų. Situacija pasikeitė, kai LSW klubui pradėjo vadovauti
kita komanda. Varžybos tapo pilkesnės, susidomėjimas jomis sumažėjo,
sumažėjo ir dalyvių skaičius. Prapuolė varžybų dvasia,
dėl kurios veteranai susirinkdavo varžytis.

O kaip LSW rungtys ir daugiakovės atkeliavo į Lietuvą?
Atvežė jas Rimantas Plungė.
Jis 1990 metų rugsėjo mėn. 16 d. Kauno „Žalgirio“ stadione surengė 
pirmąsias Lietuvoje LSW metimo rungčių veteranų varžybas.
Jose dalyvavo Saulius Kleiza, Danguolė Urbikienė, Rimantas Plungė,
Birutė Kalėdienė , Birutė Keršulienė, Rima Juškienė, Danuta Ščepanskienė
ir daugelis kitų neseniai baigusių sporto karjerą metikų. 

Rimantą Plungę galima laikyti
neklasikinių metimo rungčių sąjūdžio Lietuvoje
krikštatėviu.

Manau, kad prie neklasikinių metimo daugiakovių ir rungčių populiarinimo,
galėjome prisidėti ir mes. Pavyzdžiui, surengti atvirąsias Lietuvos metikų veteranų
pirmenybes, pasikviečiant į jas veteranus iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos.
Manau, kad daugelis iš jų, išbandę jėgas pas mus, būtų norėję  vykti pasivaržyti
ir į Europos ar pasaulio pirmenybes.
Tokiu būdu varžybose dalyvautų daugiau veteranų,
o tai padarytų jas populiaresnėmis ir reikšmingesnėmis.

Varžybos užsienyje vykdomos penkerių metų amžiaus grupėse.
Lietuva maža šalis, todėl varžomasi bendroje įskaitoje.
Tam reikia metinių amžiaus koeficientų.
Šiuos koeficientus nustačiau atlikęs statistinę analizę rezultatų,
paimtų iš šių varžybų:
* Pasaulio neklasikinių metimo rungčių pirmenybių (Tata 2007, 2009, 2011);
* Europos neklasikinių metimo rungčių pirmenybių
(Velsas 2004, Juterbogas 2006, 2008, 2010);
* Lenkijos neklasikinių metimo rungčių pirmenybių (Sopotas 2010, 2011);
4) Lietuvoje vykdytų varžybų (Druskininkai, 2009).

Didžiausia LSW varžybų problema – gausybė originalių įrankių.

Lietuviškos rungtys ir daugiakovės

Lietuvoje metikų veteranų veiklos revoliucija įvyko tada,
kai 1992 m. sausio mėn. 9 d.
buvo įsteigtas metikų veteranų sporto klubas „Metikas“.

Pirmuoju sporto klubo valdybos pirmininku teko būti man.
Beje, buvo varžomasi ne tik „vokiškose“ rungtyse, bet ir originaliose klubo daugiakovėse,
kurių nuostatus parengti ir amžiaus koeficientus nustatyti teko man
(populiariausios iš jų – svarsčio metimo penkiakovė ir kaimiškoji metikų daugiakovė).
Jau pirmaisiais klubo veiklos metais prie ankščiau minėtų garsių sportininkų
prisijungė olimpinis čempionas Romas Ubartas, Valerijus Murašovas, Jonas Šiaudinis,
Zenonas Kondratovičius, Antanas Cieliešius, Austra Mikelytė, Aldona Vrubliauskienė ir kiti.
Įdomu, kad vėlesnėse klubo surengtose varžybose varžėsi olimpinis čempionas
Virginijus Alekna, olimpiečiai Vaclovas Kidykas, Arūnas Jurkšas
ir kiti jaunystėje garsūs lengvaatlečiai. Kaimiškosios metikų daugiakovės varžybose
jėgas išbandė ir Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Apibendrinimas

Gaila, kad metikų veteranų veikla maždaug prieš 10-15 metų pradėjo gesti.
Pirmas „numirė“ kauniečių klubas „Senjorai“, prieš kelis metus savo svetainę uždarė
sporto klubas „Metikas“. Lietuvoje liko tik du lengvosios atletikos sporto klubai:
„Ąžuolas“ ir „7/10“. Tačiau jie didesnį dėmesį skiria klasikinėms metimų rungtimis.
Jeigu taip toliau tęsis, tai neklasinių metimo rungčių varžybų rengimas užges.
Varžybos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Aukštadvaryje, Druskininkuose, Balsiuose, Alytuje, Smalininkuose, Juodagalviuose, Rudaminoje, Radviliškyje, Tytuvėnuose, Marijampolėje
liks tik prisiminimuose. Nesinori būti blogu pranašu, bet toks likimas gali ištikti ir varžybas Manheime, Tatoje, Velse, Juterboge, Haltberštate, Lovosicėje, Sopote.

Kodėl taip vyksta?
Manau pagrindinė priežastis yra ta, kad tiek klubo „Metikas“, tiek klubo „7/10“
vadovai nesirūpino kas juos pakeis, kai jie išeis į „tikrą“ pensiją.
Kai prasidėjo mūsų veikla vidutinis dalyvių amžius buvo apie 40 metų
(tuo metu mus stebino penkiasdešimtmetis „senukas“ Kazimieras Vilčinskas).
Dabar vidutinis dalyvių amžius yra apie 60 metų. O juk reikėjo nedaug pastangų,
kad tokia situacija nesusidarytų. Tereikėjo kalbėtis su aktyvią sportinę veiklą baigusiais
veteranais, o į neklasikinių metimo rungčių varžybas pasikviesti draugus, kaimynus,
giminaičius, treniruoklių salėje besilankančius sveiko gyvenimo būdo gerbėjus, bendradarbius.
Juk jeigu veteranas, kuris paskutinį kartą sportavo vidurinėje mokykloje, ateis stumti
akmenį ar mesti škotišką kūjį – jis jau nugalėtojas. O tokių žmonių yra gana daug.
Jie yra pakankamai sveiki ir stiprūs, o metikų veteranų rungtys paprastos,
nereikalaujančios specialaus pasirengimo. Tokie veteranai dažnai gali “duoti į kaulus”
buvusiems profesionalams. Sektinas pavyzdys – VGTU. Universitete buvo organizuojamos
įvairios metikų varžybos, kelios rungtys buvo įtrauktos į tarpfakultetinės spartakiados programą.

Per 35 metus mūsų metikai veteranai į Lietuvą iš įvairiausių varžybų atvežė daug medalių. Turime ne vieną pasaulio meistrų žaidynių, pasaulio ir Europos pirmenybių nugalėtoją
ir įvairių rungčių pasaulio rekordininkų. Gaila, kad „numirė“ neklasikinių metimo rungčių
Lietuvos pirmenybės. Sporto klubas „Ąžuolas“ kartu su svetaine „Branda“ šalies pirmenybes
buvo surengęs tris kartus: 2012, 2013 ir 2014 metais. Siūlome prisiminti trečiųjų
ir kol kas paskutinių šalies pirmenybių  rezultatus. 
Manęs dažnai klausia, kodėl  taip atsitiko. Į šį klausimą geriausiai atsakys pasakojimas
apie Gerąją Paukštę.

Mūsų metikų veteranų kolektyve gyveno Geroji Paukštė.
Ji saugojo mus nuo neapgalvotų poelgių, mokė gerbti kito žmogiškąjį orumą,
neleido blogiui nugalėti gėrio. Ji savo švelniais sparnų prisilietimais
apramindavo išsišokėlius, užgesindavo pykčio protrūkius,
niūriuosius priversdavo nusišypsoti, kategoriškuosius nusileisti.
Ji tyliai tupėdavo savo kertelėje, mes jausdavom jos buvimą, nedrįsome meluoti,
nedorai elgtis. Kai ji mus pakviesdavo, mes vykdavome varžytis,
patys rengdavome varžybas, kartais tiesiog susirinkdavome pabūti kartu.
Nesvarbu ką mes veikėme, svarbu kad mums gera buvo būti kartu,
nes visada šalia buvo ji, Geroji Paukštė.
Mes girdėjome, kad kažkur kitur, kituose klubuose jaunesnieji negerbia vyresniųjų,
kolega gali apšmeižti kolegą, kad tuose kituose klubuose toleruojamas abejingumas,
pataikavimas, melas. Mes, gi, jautėmės saugūs…
Mūsų kolektyve gyveno Geroji Paukštė.

Gaila, bet Gerosios Paukštės mes neišsaugojome.
Geroji Paukštė mūsų kolektyvą paliko. Kartu mus paliko tokios vertybės
kaip padorumas, parama, pasitikėjimas, jas pakeitė viena vertybė – pinigai.
Be Gerosios Paukštės nesinori vykti į varžybas, rengti varžybas, būti kartu.     

Dar kartą grįžkime prie priežasčių,
kurios lėmė metraščio uždarymą.

Viso metikų veteranų laikotarpio analizė,
leidžia padaryti tokias išvadas.

Jums nereikia duomenų bazės,
kurioje saugomi visi metikų veteranų rezultatai,
 pasiekti nuo 1987 metų.

Jums neįdomu žinoti, kas yra visų metimo rungčių, visų amžiaus grupių
Lietuvos rekordininkai, kas yra geriausi bendrojoje įskaitoje.

Jums neįdomūs įvairūs konkursai, skelbiami „Brandoje“,
pavyzdžiui, konkursas, kuriame po kiekvienų varžybų
skelbiamas geriausias einamojo sportinio sezono veteranas.

Jūs nelaukiate Naujųjų Metų,
kad sužinotumėte kas tapo metų geriausiais
tiek asmeninėje, tiek komandinėje įskaitose. Neįdomūs Jums ir visų laikų
atskirų rungčių geriausiųjų dešimtukai,
taip pat visų laikų geriausiųjų veteranų sąrašai.

Jums neįdomu žinoti, kiek mes turime pasaulio veteranų žaidynių
nugalėtojų, kiek mes turime lengvosios atletikos veteranų pasaulio ir
Europos pirmenybių nugalėtojų, kokie jų rezultatai, kur jie buvo pasiekti. 

Jums taip pat neįdomu žinoti, kiek mes turime metikų veteranų
(neklasika) pasaulio ir Europos pirmenybių nugalėtojų,
kiek jų yra pasaulio rekordininkų sąrašuose.    

Jums neįdomus veteranų veiklos metraštis, kuris buvo rašomas
nuo pirmo popierinio METIKAS numerio iki dabar.
Čia aš Jums priminsiu teiginį:
tauta, kuri naikina savo istoriją neturi ateities. Pakeiskite
tik vieną žodį  ir Jūs suprasite, ką aš norėjau pasakyti.

Jūs nenorite geriau pažinti savo kolegų, su kuriais dalyvaujate
varžybose, su kuriais treniruojatės, su kuriais sėdite prie vaišių stalo.
Gaila, nes aš dažnai užklystu į skyrių „Mes“ ir paskaitinėju
pateiktus ten interviu. Primenu, kad pirmas pokalbis įvyko
su mūsų legenda Danute Vitartaite, 1997 metais.

Jums neįdomu žinoti, kad mano kompiuteryje yra daug
filmuotos medžiagos, iš kurios anksčiau ar vėliau būtų buvę sukurti
tokie filmai, kaip tie, kurie neseniai buvo įkelti į svetainę.
 1997-ųjų gegužė
2010 metai
Juodagalviai 2012

Dabar faktas, nesusijęs su svetaine.
Man gaila, kad Jūs „nežinote“, kad mano garaže rūdija visi įrankiai,
reikalingi surengti bet kokias metikų veteranų varžybas.
Garaže taip pat rastumėte varžybų formas, mobiliuosius sektorius,
juostas sektoriams nužymėti, žymeklius, įvairių ilgių ruletes.

Aš, „vaikinas“ pradėjęs aštuntą dešimtmetį, tikėjau,
kad mano veikla metikų veteranų sąjūdyje buvo prasminga.
Deja. Taigi, nuo šiol būsiu tik pensininkas.

Pabaigoje norėčiau pasveikinti Birutę Keršulienę, Antaną Černiauską ir
Saulių Svilainį, kurie ilgoje, varginančioje, 32  metus trukusioje kovoje
įveikė vagį ir koeficientų klastotoją.

P.S.

Dukra, perskaičiusi ką aš parašiau, paklausė kodėl taip yra. Atsakiau, kad esu
tarybinio laikotarpio žmogus, todėl man svarbūs yra žodžiai „mes“ ir „mūsų“.
Dabar Lietuvoje kapitalizmas, todėl dabar svarbūs žodžiai yra „aš“ ir „mano”.
Deja, pasikeisti nesugebėjau.

dr. Kęstutis Vislavičius

Pabaigoje kviečiu pasiklausyti „Brandos“ himną.

Klausykite

Visų laikų geriausi metikai veteranai

 

Paskutinius dvejus metus į duomenų bazę neįvedinėjau rezultatus varžybų,
kuriose buvo naudojami ne daugiakovių nuostatų autoriaus amžiaus koeficientai.
Be to, nustatant visų laikų geriausius metikus veteranus reikia atlikti
didžiulius skaičiavimus (52 dešimtukai). O aš išeinu į sportinę pensiją.
Taigi pristatau 2022 metų rezultatus.

Visų laikų geriausi metikai veteranai, 2022

Prasideda Naujieji 2023 metai. Už nugaros liko 36 metai (1987-2022),
kurie praėjo įvairaus amžiaus metikams veteranams besivaržant įvairių rungčių ir
daugiakovių sektoriuose. Susikaupė daug rezultatų, kurie saugomi “Brandos”
duomenų bazėje. Įdomu žinoti, kad per šį laikotarpį 366 mūsų veteranai
(121 moteris ir 245 vyrai) jėgas išbandė 532 varžybose.
Nustatant geriausius veteranus yra įvertinami ne tik rungčių ir daugiakovių,
bet ir porungčių rezultatai. Juk, pavyzdžiui, įdomu žinoti, kas pasiekė 
geriausius rezultatus ne tik kaimiškosios daugiakovės varžybose,
bet taip pat ir jos porungčių varžybose.
Pavyzdžiui, kokius rezultatus veteranai pasiekė mesdami diską iš vietos arba
rutulį per galvą. Taigi, nustatant geriausia metiką veteraną,
“žaidime dalyvauja” 52 geriausių rezultatų dešimtukai.

Plačiau – konkurso nuostatuose

Susumavus surinktus taškus paaiškėjo,
kad visų laikų geriausiais metikais veteranais tapo
Jadvyga Putinienė ir Kęstutis Vislavičius

Visi rezultatai

Komandinė įskaita

Balkanų lengvosios atletikos veteranų pirmenybės

 

Varžybos vyko Juodkalnijos Baro mieste rugsėjo 27-29 dienomis.
Jose startavo trys mūsų šalies metikai veteranai.
Jie iškovojo šešis aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalius.
Juodkalnijoje taip pat buvo pasiektas disko metimo naujas Lietuvos rekordas.

Genovaitė Kazlauskienė (W70) – rutulio stūmimas, 9,30 m, antra vieta.
Genovaitė Kazlauskienė (W70) – kūjo metimas, 26,74 m, pirma vieta.
Genovaitė Kazlauskienė (W70) – trumpojo kūjo metimas, 11,95m, pirma vieta.

Alvydas Dzemionas (M60) – ieties metimas, 33,62 m, trečia vieta.

Saulius Svilainis (M65) – rutulio stūmimas, 12,99 m, pirma vieta.
Saulius Svilainis (M65) – disko metimas, 47,29 m, pirma vieta, Lietuvos rekordas.
Saulius Svilainis (M65) – kūjo metimas, 44,03 m, pirma vieta.
Saulius Svilainis (M65) – trumpojo kūjo metimas, 18,73 m, pirma vieta.