Neklasikinių metimo rungčių metikų (toliau tiesiog metikų) sąjūdis prasidėjo aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Vokietijoje. Tuo metu buvo kuriamos įvairios metimų daugiakovės, įvairios metimų rungtys, Edwino Kollmaro iniciatyva buvo leidžiamas žurnalas, skirtas tokioms varžyboms, o kiekvienų metų pabaigoje LSW klubas skelbdavo metines rezultatų suvestines.

Ypač metikų veteranų varžybos išpopuliarėjo, kai buvo pradėtos rengti pasaulio pirmenybės. Joms rengti buvo pasirinkta ideali vieta – Vengrijos olimpiečių treniruočių bazė. Du stadionai, begalės sektorių, viešbutis bazės teritorijoje, valgykla, kelios kavinės. Nereikėtų pamirši ir jaukaus Tatos mietelio. Ežeras, viduramžiška pilis, nedidelis senamiestis taip ir kviečia kiekvienais metas sugrįžti. Nereikėtų pamiršti ir miestelio vadovybės paramos.  

Daugiausia dalyvių į pasaulio pirmenybes suvažiuodavo iš kaimyninių šalių: Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos (beje, kelis kartus buvo atvykę ir veteranai iš Australijos). Situacija pasikeitė, kai 2003 metais mus paliko Edwinas Kollmaras, o dar po trejų metų ir Didžiosios Britanijos veteranų vadovas Merrikas Bousfieldas. Jis į Europos ir pasaulio pirmenybes atveždavo gausų būrį metikų veteranų (kiekvienoje amžiaus grupėje, kiekvienoje rungtyje varžydavosi du, trys ir daugiau Didžiosios Britanijos atstovų).  Negalima nepaminėti ir Lenkijos veteranų. Jie viesulu įsiveržė į metikų veteranų sektorius, tuo pačiu pakeisdami Didžiosios Britanijos sportininkų vis retėjančias gretas. Būtina pažymėti, kad maždaug tuo pačiu metu, jie pradėjo rengti puikias metikų veteranų varžybas Sopote.

Po paminėtų netekčių, varžybos dar kurį laiką buvo vykdomos prisilaikant Edwino Kollmaro principų. Situacija pasikeitė, kai LSW klubui pradėjo vadovauti kita komanda. Varžybos tapo pilkesnės, susidomėjimas jomis sumažėjo, sumažėjo ir dalyvių skaičius. Prapuolė varžybų dvasia, dėl kurios veteranai susirinkdavo varžytis. Todėl labai džiaugiausi sužinojęs, kad į aktyvią sportinę veiklą sugrįžo Kristijanas Taučeris.

Manau, kad gaivinant metikų veteranų judėjimą, galime pasitarnauti ir mes, surengdami atvirąsias Lietuvos metikų veteranų pirmenybes, pasikviečiant į jas veteranus iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities. Manau, kad daugelis iš jų, išbandę jėgas pas mus, norės vykti pasivaržyti ir į Europos ar pasaulio pirmenybes. Tokiu būdu varžybose dalyvautų daugiau veteranų, o tai padarytų jas populiaresnėmis ir reikšmingesnėmis.

Šiek tiek istorijos. Jeigu 1990 metais Rimantas Plungė nebūtų mus nuvežęs į Kollmaro dešimtkovės varžybas Vokietijoje, tai mes, ko gero, ligi šios nežinotume, kad tokios varžybos vyksta. Pabūkime Rimantu Plunge savo kaimynams.

Svarbu

Visų LSW rungčių ir daugiakovių nuostatus vokiečių kalba rasite paspaudę

nuorodą