Po kaimiškosios metikų daugiakovės varžybų Vilniuje ir Klaipėdoje svetainės „Branda“ taryba, apsvarsčiusi susidariusią padėtį, nusprendė 2025 metais sutarties su Domeno svetaine nepratęsti. Todėl kviečiu metikus veteranus „pasivaikščioti“ po svetainės skyrius (siūlau nepraleisti skyriaus „Istorija“), nes po Naujųjų Metų to padaryti negalėsite. Tuo pačiu, jus dominančius įrašus galėsite išsisaugoti savo kompiuteriuose. Pagrindinė priežastis, kodėl svetainė uždaroma yra ta, kad susidomėjimas metikų neklasika žymiai sumažėjo. Pavyzdžiui, dar 2016 metais kiekvieną dieną prie svetainės prisijungdavo apie trisdešimt veteranų, dabar – apie penkis. Tai reiškia.
Jums nereikia duomenų bazės, kurioje saugomi visi metikų veteranų rezultatai, pasiekti nuo 1987 metų.
Jums neįdomu žinoti, kas yra visų metimo rungčių, visų amžiaus grupių Lietuvos rekordininkai, kas yra geriausi bendrojoje įskaitoje.
Jums neįdomūs įvairūs konkursai, skelbiami „Brandoje“, pavyzdžiui, konkursas, kuriame po kiekvienų varžybų skelbiamas geriausias einamojo sportinio sezono veteranas.
Jūs nelaukiate Naujųjų Metų, kad sužinotumėte kas tapo metų geriausiais tiek asmeninėje, tiek komandinėje įskaitose. Neįdomūs Jums ir visų laikų atskirų rungčių geriausiųjų dešimtukai, taip pat visų laikų geriausiųjų veteranų sąrašai.
Jums neįdomu žinoti, kiek mes turime pasaulio veteranų žaidynių nugalėtojų, kiek mes turime lengvosios atletikos veteranų pasaulio ir Europos pirmenybių nugalėtojų, kokie jų rezultatai, kur jie buvo pasiekti.
Jums taip pat neįdomu žinoti, kiek mes turime metikų veteranų (neklasika) pasaulio ir Europos pirmenybių nugalėtojų, kiek jų yra pasaulio rekordininkų sąrašuose.
Jums neįdomus veteranų veiklos metraštis, kuris buvo rašomas nuo pirmo popierinio METIKAS numerio iki dabar. Čia aš Jums priminsiu teiginį: tauta, kuri naikina savo istoriją neturi ateities. Pakeiskite tik vieną žodį ir Jūs suprasite, ką aš norėjau pasakyti.
Jūs nenorite geriau pažinti savo kolegas, su kuriais dalyvaujate varžybose, su kuriais treniruojatės, su kuriais sėdite prie vaišių stalo. Gaila, nes aš dažnai užklystu į skyrių „Mes“ ir paskaitinėju pateiktus ten interviu. Primenu, kad pirmas pokalbis įvyko su mūsų legenda Danute Vitartaite, 1997 metais.
Jums neįdomu žinoti, kad mano kompiuteryje yra daug filmuotos medžiagos, iš kurios anksčiau ar vėliau būtų buvę sukurti tokie filmai, kaip tie, kurie neseniai buvo įkelti į svetainę (1997-ųjų gegužė, 2010, Juodagalviai -2012).
Dabar faktas, nesusijęs su svetaine. Man gaila, kad Jūs „nežinote“, kad mano garaže rūdija visi įrankiai, reikalingi surengti bet kokias metikų veteranų varžybas. Garaže taip pat rastumėte varžybų formas, mobiliuosius sektorius, juostas sektoriams nužymėti, žymeklius, įvairių ilgių ruletes.
Aš, „vaikinas“ pradėjęs aštuntą dešimtmetį, tikėjau, kad mano veikla metikų veteranų sąjūdyje buvo prasminga. Deja. Taigi, nuo šiol būsiu tik pensininkas.
Pabaigoje norėčiau pasveikinti Antaną Černiauską ir Saulių Svilainį, kurie ilgoje, varginančioje, 18 metų trukusioje kovoje įveikė vagį ir koeficientų klastotoją.
P.S. Dukra, perskaičiusi ką parašiau, paklausė kodėl taip yra. Atsakiau, kad esu tarybinio laikotarpio žmogus, todėl man svarbūs yra žodžiai „mes“ ir „mūsų“. Dabar Lietuvoje kapitalizmas, todėl dabar svarbūs žodžiai yra „aš“ ir „mano”. Deja, pasikeisti nesugebėjau.
Šeštadienį Vilniuje ir Klaipėdoje vykusiose kaimiškosios metikų daugiakovės varžybose nugalėjo Genovaitė Kazlauskienė ir Saulius Svilainis. Rezultatai buvo skaičiuojami naudojant ne daugiakovės nuostatų autoriaus koeficientus, taigi į „Brandos“ duomenų bazę neįrašomi.
Tuo pačiu metu klaipėdiečiai surengė ir klasikinės metikų daugiakovės varžybas. Nugalėjo Arūnas Andrijauskas (4066), antrą vietą iškovojo Egidijus Zaniauskas (2995), trečias liko Vytautas Zaniauskas (2694).
Sužinojau, kad varžybose Vilniuje bus naudojami ne kaimiškosios metikų daugiakovės nuostatų autoriaus koeficientai. Taigi, jau 18 metų tyčiojamasi iš septyniasdešimt penkerių metų veterano. Ta proga siūlau perskaityti Sauliui Svilainiui skirtą eilėraštį.
Sakyk žmogau kur ta šalis, Kur auga medis padorumo, Kur deivė – šypsena, O Dievas – žmogiškas orumas.
Ten sklando debesys ramybės, Ten žvilgsniai tiesūs ir šilti, Ten meilė – duona kasdieninė, O saulė taip arti arti.
Aš klausiu, tu tyli, O žvilgsnis vaikiškai nustebęs. Matau – manęs nesupranti, Jauties lyg priekvailį pamatęs.