|
Pirmosios kaimiškosios metikų daugiakovės varžybos įvyko 1995 metų gegužės 5 d. Tai buvo kontrolinės varžybos, skirtos laikiniesiems rungčių ir metiniams amžiaus koeficientams nustatyti. O po metų, birželio 8 d., jau įvyko pirmosios VGTU rektoriaus taurės varžybos, daugelio veteranų nuomone geriausias Lietuvos metikų veteranų renginys. Svarsčio metimo penkiakovės nuostatų autorius, Kęstutis Vislavičius, rengdamas naujos daugiakovės, skirtos varžytis vasarą, nuostatus siekė įgyvendinti šiuos principus: 1) daugiakovė turėjo būti ne rutulininkų, ne diskininkų, ne ietininkų, ne kūjininkų – joje sėkmingai turėjo varžytis tiesiog stiprūs, sveiki veteranai; 2) rungtys turėjo būti paprastos, nesudėtingos; 3) įrankių masės turėjo būti tokios, kad tai būtų ne galiūnų, o metikų varžybos; 4) rezultatų skaičiavimas, nugalėtojų nustatymas turėjo būti nesudėtingas; 5) daugiakovėje turėjo būti rungčių, suvienodinančių sunkių ir lengvų veteranų galimybes. Įgyvendinus šiuos principus gimė nauja daugiakovė, ženkliai besiskirianti nuo tuo metu žinomų LSW daugiakovių. Pagrindiniai skirtumai buvo šie: 1) atsisakyta skirtingų masių įrankių; 2) panaudojus metinius amžiaus koeficientus buvo sudaryta galimybė išaiškinami absoliučius nugalėtojus ir prizininkus; 3) iki minimumo sumažinti reikalavimai varžybų organizavimui: užtenka vieno elementariai įrengto sektoriaus ir 50 m ilgio bei 25 m pločio lygios pievos juostos (taigi, varžyboms nėra būtinas stadionas, jas galima vykdyti pievoje prie upės ar ežero), sektorius tokių matmenų, kad gali būti surenkamas ir lengvai transportuojamas lengvuoju automobiliu; 4) atsisakyta taškų skaičiavimo lentelių – naudojami žymiai paprastesni rungties koeficientai; 5) visi klasikiniai metimai (rutulys, diskas, ietis, kūjis) atliekami iš vietos (taip siekta suvienodinti buvusių profesionalų ir “mėgėjų” galimybės bei išvengti traumų). Rungtys sąlyginai buvo suskirstytos į tris grupes: buvusiems lengvaatlečiams, stipriesiems, staigiesiems. Siekiant išvengti traumų ir supaprastinti varžybų vykdymo sąlygas, visas pirmosios grupės rungtis – rutulio stūmimą, disko, ieties ir kūjo metimą – pasiūlyta vykdyti “iš vietos”. Antrosios grupės rungtys – rutulio metimas per galvą, per šoną ir iš apačios – pasirinktos dėl jų paprastumo. Be to, šiuos pratimus dažnai atlieka ne tik metikai, bet ir kitų lengvosios atletikos rungčių, taip pat kitų sporto šakų atstovai. Trečiosios grupės rungtys – krepšinio kamuolio stūmimas ir metimas bei kamuolio-svambalo metimas – turėjo suteikti daugiakovei žaismingumo. Rungčių įvairovė iš dalies nukentėjo dėl Kęstučio Vislavičiaus noro iki minimumo sumažinti įrankių skaičių. Prisiminkime Kollmaro metikų dešimtkovę: daugiakovės varžybų organizavimą labai apsunkina įrankių gausybė. Varžybų metu reikia turėti bent po tris vienos rūšies įrankius. Štai jums ir didžiulės problemos varžybų organizatoriams. Sudarant kaimiškosios metikų daugiakovės nuostatus buvo priimta tokia nuostata: visi varžybų dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus, naudoja tuos pačius įrankius (geriausiai tinkančius 50 metų sportininkams). Taigi, kaimiškajai metikų daugiakovei vykdyti tereikia devynių rūšių įrankių. Kaimiškosios metikų daugiakovės varžybos jau vykdomos 25 metus, iš viso įvyko 48 varžybos, jose dalyvavo 177 sporto veteranai (124 vyrai ir 53 moterys).
|
