Svetainėje buvau paskelbęs kokius šūkius kiekvienas sporto veteranas turėtų pasikabinti virš lovos. Be abejo prisimenate: 1. veteranų sportas, tai sveikas gyvenimo būdas ir bendravimas; 2. veteranų varžybos be antrosios dalies – paukštis be sparnų.
Paaiškėjo, kad šie šūkiai (ypač antrasis) labai patiko Žemutinių Šančių vyrams. Tai rodo laiškas, kurį gavau prieš kelias dienas.
“Šančių galiūnai”
Mums (Žemutinių Šančių chebrantams) atsibodo klausytis, kad esame balbiesai, balvonai, nachalai, lokšai, mėmės, pijokai, švancai, žlobai ir žulikai. Todėl praeitą savaitę, darydami čerką, nusprendėme, kad laikas keistis. Laikas virsti bajavais, šustrais, bachurais ir garsinti Šančius. Tuo labiau, kad turime į ką lygiuotis. Pavyzdžiui, Vytautą Petkevičių, Eduardą Mieželaitį, Algirdą Šociką žino ne tik Šančiuose. Šachais žaisti nesolidu, boksuotis nenorime, nes esame už taiką, todėl nusprendėme tapti metikais.
Mes prisiminėme, kaip pasaulio čempionas, poetas, mokslų daktaras Kęstutis iš Kranto alėjos rengė metikų veteranų varžybas Šančių vidurinės mokyklos stadione. Abelnai, tai mes tikri, kad jis prisijungs prie mūsų ir skelbs mūsų rezultatus svetainėje „Branda“.
Mes turime didžiausią Lietuvoje aikštelę treniruotėms (Nemuno pakrantę) ir puikų stadioną varžyboms vykdyti (Šančių vidurinės mokyklos). Svarbu taip pat žinoti, kad nuo jaunystės laikų dar yra nesuvestų sąskaitų, pvz., tarp Kranto alėjos ir Marytės Melnikaitės gatvių arba tarp Aukštųjų Šančių ir Žemųjų Šančių (priminkime šokius, kurie buvo rengiami „Elektros“„ salėje, ir muštynes ant geležinkelio tilto). Taigi atsirado galimybė užkasti karo kirvį.
Sausio pradžioje mes, šustriausi bachurai iš Tiesos, Vytarto ir Latvių gatvelių, gurkšnodami alų „Apynėlyje“ nusprendėme įkurti metikų klubą „Šančių galiūnai“.
Pirmiausia planuojame išsiaiškinti, kurioje Žemųjų Šančių gatvelėje gyvena (arba yra gyvenę) kiečiausi bičai. Turime visus klasikinius ir neklasikinius įrankius, todėl rungtis pasirinksime bendru susitarimu. Į varžybas kviesime visokio amžiau asabas: nuo škietų iki senolių. Palyginti visus rezultatus padės geriausi pasaulyje metiniai amžiaus koeficientai. Išsiaiškinę, kas yra kiečiausi Žemuosiuose Šančiuose į dvikovą iškviesime Aukštųjų Šančių metikus. Jeigu procesas įsisuks, mūsų varžovais galės būti Panemunės, Fredos, Vilijampolės, Žaliakalnio ir kitų Kauno miesto rajonų metikai. Jau 2024 metais žadame surengti ir pirmąsias Žemųjų Šančių žaidynes, į kurias kviesime visus Lietuvos metikus. Turime gerų rėmėjų, todėl varžybos turėtų būti puikios. Klubo svetainė bus „Branda“, visi varžybų rezultatai bus įrašome į „Brandos“ duomenų bazę.
Mūsų herbe, be abejo, atsispindės Napoleono kalnas, nuo kurio Napoleonas stebėjo kaip per Nemuną keliasi prancūzų kareiviai žygiuodami į Maskvą. Vėliavoje, be abejo, bus daug raudonos spalvos, nes ji simbolizuoja kovą, kraują ir pergales. Trusikai bus raudoni, maikės žalios, o ant jų puikuosis geltonas užrašas „Šančių galiūnai“. Labai tautiška. Tegul visi žino, kad mūsų protėviai girdė arklius Juodojoje jūroje.
Klubo veikla jau prasidėjo. Prieš savaitę į tačką įsimetę lopetas, lentas, cvekus, šriubus ir keletą fuksiukų, tarp Vytarto ir Tiesos gatvelių Nemuno pakrantėje įsirengėme treniruočių sektorių. Sektorius čiudnas, bet jame galima mėtyti svarsčius, Igmand kūjus, graikiškus diskus, rutulius ir granatas iš vietos. Cegloms stūmti naudosime žmonių ištryptą taką. Dabar į treniruotes nereiks toli tarabanintis.
Be abejo, iš pradžių pastovėsime ant zekso, kad kokie škietai ar švancai sektoriaus nesugadintų. Tikimės, kad pakrante špaciruojančios fifos dabar matys ne ablius, o kietus bachurus, o galbūt viena kita ir įsikliopins kurį nors iš mūsų. Frajeriai, matydami mus ir mums pavydėdami, vadins mus varijotais, pridurkais ar dundukais, bet prieiti prie mūsų nedrįs, nes žinos, kad mes nesicackinsim. Štankietais jų nemušime, bet španų tikrai gaus. Taigi treniruočių klausimas išspręstas. Visi laukiam pirmų varžybų.
Sporto klubo „Šančių galiūnai“ valdybos pirmininkas Albinas Labanauskas
