Rutulio stūmimo sektoriuje varžėsi Šarūnas Banevičius.
Jo rezultatas – 16,94 m.

Sekmadienį rutulio stūmimo sektoriuje jėgas išbandė trys klaipėdiečiai:
Šarūnas Banevičius 7 kg rutulį nustūmė 17.30m, 
Arūnas Andrijauskas 6 kg rutulį nustūmė 13.82m,
Ramūnas Rojus (neįgalusis) 4 kg rutulį nustūmė 13.56m. 
Teisėjas – V. Murašovas.

Lietuvos veteranų rezultatai

Konkursą “Sportiškiausias Lietuvos metikas veteranas” 
rengia svetainė “Branda”.
Nuostatai 
2025 metų konkurse “Sportiškiausias Lietuvos metikas veteranas”
tarp moterų daugiausiai sportiškumo taškų surinko Genovaitė Kazlauskienė (453),
tarp vyrų  – Saulius Svilainis (298).

Visi rezultatai

Lapkričio 24-30 d. Čilės sostinėje Santjage vyko XXII Pietų Amerikos veteranų pirmenybės.
Jose puikiai startavo Genovaitė Kazlauskienė iškovojusi du aukso medalius.
Ji rutulį nustūmė 9,82 m, trumpąjį kūjį numetė 12,78 m.

Ilgą laiką LSW  svetainėje nebuvo skelbiami varžybų rezultatai.
Dabar visus rezultatus galima rasti svetainėje.
Jums tereikia paspausti ant klubo simbolio,
kurį rasite mano svetainės dešiniajame stulpelyje
žemiau R. Medišausko nuotraukos.

Madeiroje varžėsi 12 mūsų šalies metikų veteranų  (8 moterys ir 4 vyrai).
Jie iškovojo 9 medalius: 3 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos.
Madeiroje buvo pasiektas vienas Lietuvos rekordas.
Svetlana Pugacheva trumpąjį kūjį nusviedė 13,30 m.
Senasis rekordas (12,03 m) priklausė jai pačiai.
Visus pirmenybių rezultatus rasite paspaudę nuorodą
 https://data.opentrack.run/en-gb/x/2025/PRT/emacs/event/
Mūsų šalies metikų veteranų rezultatus rasite paspaudę
nuorodą.

Spalio 10 d. trys Klaipėdos metikai veteranai susitiko rutulio stūmimo sektoriuje.
Tiesa, sektorius buvo ne Madeiroje, o Klaipėdoje.
Varžybų metu buvo pagerintas vienas Lietuvos rekordas.
Šarūnas Banevičius (30-35) nustūmė rutulį 17,32 m
ir pasiekė naują savo amžaus grupės Lietuvos rekordą.
Senasis rekordas priklausė Mindaugui Jurkšui ir buvo lygus 17,23 m.
Visus rezultatus rasite lentelėje.

Šiais metais Lietuvos sporto veteranų žaidynės buvo surengtos Palangoje.
Atsiliepimai labai įvairūs.
Siūlau perskaityti straipsnį, 1999 metais atspausdintą laikraštyje “Lietuvos Sportas”.
Nuoroda

Rugsėjo 6-7 d. Klaipėdoje vyko Europos lengvosios atletikos veteranų lygos (EMA) varžybos.
Kartu vyko Baltijos šalių  pirmenybės ir sporto klubo “Ąžuolas” taurės varžybos.
Varžybose dalyvavo 20 Lietuvos lengvosios atletikos metikų veteranų (11 moterų ir 9 vyrai).
Buvo pasiekti du Lietuvos rekordai. Ernesta Karaškienė nusviedė kūjį 38,76 m.
Senasis rekordas priklausė Ritai Sadzevičienei – 36,25 m. Edita Valiulienė nusviedė kūjį 34,30 m. Senasis rekordas priklausė jai pačiai -32,08 m.
Daugiausiai sportiškumo taškų surinko Svetlana Pugacheva (68) ir Arūnas Andrijauskas (53).

Žemiau pateikiami tik metikų veteranų rezultatai.
Visus rezultatus rasite paspaudę nuorodą.

Rugsėjo 6-7 d. Klaipėdoje vyks Europos lengvosios atletikos veteranų lygos (EMA) varžybos. Kartu vyks Baltijos šalių  pirmenybės ir sporto klubo “Ąžuolas” taurės varžybos. Varžybose dalyvaus 307 lengvosios atletikos veteranai. Tai didžiausios Lietuvoje rengiamos lengvosios atletikos veteranų varžybos.

Daugiau  informacijos rasite paspaudę nuorodas:
nuostatai ir tvarkaraštis https://sites.google.com/…/informa…/baltic-2025-09-67…
dalyvių sąrašas https://sites.google.com/…/registr…/baltic-2025-09-67…

Rugpjūčio 16-17d. Liepojoje vyko Amber Spike EMA lygos varžybos
bei Latvijos pirmenybės.
Visus rezultatus rasite paspaudę nuorodą.
Svetainėje pateikiami tik metikų rezultatai penkerių metų amžiaus grupėse.
Nuoroda.

Rugpjūčio 1-3 d. Lovosiceje (Čekija) vyko LSW pasaulio pirmenybės.
Šiais metais mūsų veteranų Lovosicėje nebuvo.
Manau, kad daugeliui bus įdomu sužinoti varžybų rezultatus.
Spauskite nuorodą.

Pastaruoju metu sumažėjus metikų veteranų susidomėjimu
neklasikinių metimo rungčių varžybomis, nusprendžiau į svetainę įkelti savo straipsnį,
kuris 1997 06 07 buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos Sportas“.

Kaip gyveni, lengvosios atletikos  veterane?

            Esu  tikras,  kad  niekas  neatspėtų,  kas  ir  kam  pasakė  šiuos  žodžius: 
“Neatvažiuojate  į  treniruotes,  štai  ir  pradėjo  blogėti  rezultatai”. 
Tai  ištrauka  iš  Marytės  Marcinkevičiūtės  straipsnio  “Lietuvos  sporte” 
apie  sporto  klubo  “Metikas”  surengtas 
Vilniaus  mero  taurės  metikų  penkiakovės  varžybas. 
Šiuos  žodžius  pasakė  prieš  dvidešimt  metų  rutulio  stūmimo  sektoriuje 
karaliavusi  Birutė  Keršulienė.  O  barė  ji  pirmosios  Tautinės  olimpiados, 
įvykusios  1938  metais,  aštuonių medalių  laimėtoją  Danutę  Vitartaitę. 
Pastaroji,  pirmą  kartą  pralaimėjusi  savo  nuolatinei  varžovei 
Birutei  Kalėdienei, prižadėjo  rimtai  treniruotis  ir  per kitas 
Vilniaus  Gedimino  technikos  universiteto  Rektoriaus  taurės  varžybas 
siekti  tik  pergalės.
           
Šiais metais mūsų  veteranių  veteranei  pasiekti pergalę nebuvo  lengva,  nes  jos  varžovėmis 
buvo ne  tik  trenerė  Birutė  Keršulienė-Bagdonavičiūte  ir  pirmoji 
Lietuvos  sportininkė – pasaulio  rekordininkė  Birutė  Kelėdienė-Zalagaitytė, 
bet  ir olimpietė  Jadvyga  Putinienė-Dunauskaitė , taip pat 
Danguolė  Urbikienė-Bimbaitė,  Leva  Bakelytė, Zita  Grabauskienė-Jankūnaitė, 
Janina  Lapienienė-Špelverytė, Austra  Mikelytė, Danuta  Ščepanskienė-Burkšaitė, 
Algina  Vilčinskienė-Išganaitytė  ir  kitos  geriausios  mūsų  lengvaatletės.

Aukštadvaryje susirinko ir ne  mažiau  solidi  vyrų  kompanija. 
Olimpiniam  čempionui  Romui  Ubartui  “duoti  garo” stengėsi  praėjusių  varžybų  prizininkai.
Tai  sporto  klubo  “Metikas”  valdybos  pirmininkas  Kęstutis  Vislavicius, 
olimpinio čempiono  treneris  Jonas  Šiaudinis  bei  nesėkmę savo  “firminėje”  rungtyje
( disko metime) patyręs  Jonas  Anatolijus  Pocius. 
Kaip  visada  kovingai  buvo  nusiteikę  Adolfas  Varanauskas, Rimantas Plungė, 
Vytautas  Sakalys,  Leonardas  Varnas, Kazimieras  Vilčinskas ir kiti. 
Be  abejo,  daugelio  planus  pakoregavo varžybose dalyvavęs
Respublikos  Prezidentas  Algirdas  Mykolas  Brazauskas.
     
Taigi, kokios varžybos  vyko  Aukštadvaryje? 
Kodėl  jose  varžėsi  tokios  lengvaatlečių  žvaigždės?  Apie  tai  vėliau. 
Pirmiausia  pasidžiaukime,  kad  ir  dabar  mūsų  veteranai  yra  sveiki  ir  stiprūs, 
kad  jie,  kaip  ir  senais  laikais,  skina  pergales  ne  tik  Lietuvoje, 
bet  ir  plačiajame  pasaulyje. 
Šiek  tiek  statistikos. 
1990  metais  Budapešte,  pirmą  kartą  atstovaudami  Lietuvą 
Europos  lengvosios  atletikos  veteranų  pirmenybėse, 
mūsų  veteranai iškovojo  keturis  bronzos  medalius.
Tai  B.Kalėdienė,  B.Keršulienė,  J.Putinienė  ir  D.Ščepanskienė. 
Po  metų  Turku  mieste  buvo  iškovoti  ir  pirmieji  aukso  medaliai  (R.Juškienė  ir  J.Pakšytė). 
Tai  buvo  ne  vieninteliai  pasaulio  lengvosios  atletikos  veteranų  pirmenybių  medaliai.  B.Galickiene  ir  B.Kalėdienė  grįžo  į  Lietuvą  pasidabinusios  sidabro  medaliais. 
Labai  sėkmingos  Lietuvos  veteranams  buvo  Europos  pirmenybės,  vykusios  Kristiansande. 
Iš  Norvegijos  buvo  parvežti 
trys  aukso  medaliai  (B.Keršulienė,  J.Pakšyte,  A.Vrubliauskienė), 
trys  sidabro  medaliai  (B.Kalėdienė,  V.Maleckienė  ir  E.Ivanauskas)  ir 
vienas  bronzos  medalis  (J.Putinienė). 
1993  metais  Pasaulio  pirmenybės  vyko  Tokijuje.  Deja,  dėl  finansinių  sunkumų 
jose  Lietuvos  atstovai  nedalyvavo.  Dėl  tokios  pat  priežasties  1994  metais 
buvo  praleistos  dešimtosios  Europos  pirmenybės  Atėnuose.
 
Tačiau  debiutas  trečiosiose  Pasaulio  meistrų  žaidynėse  Brisbane (Australija)
  buvo  puikus. Iš Australijos į Lietuvą  su  medaliais  grįžo  septyni  veteranai. 
D.Ščepanskienė  iškovojo  du  aukso  ir  viena  sidabro  medalį, 
B.Keršulienė  ir  K.Vislavičius  iškovojo  po  viena  aukso  ir  sidabro  medalį, 
B.Kalėdienė  ir  R.Žalys  grįžo  su  aukso  medaliais, 
V.Bardauskienė  ir  A.Vrubliauskienė  –  su  bronzos  medaliais. 
Dvyliktosios  pasaulio  pirmenybės  vyko  Bafalo  mieste. 
Iš  JAV  pasidabinusi  aukso  medaliu  sugrįžo  B.Keršulienė.  B.Kalėdienė 
iškovojo  antrąją  vietą,  J.Putinienė – antrąją  ir  trečiąją  vietas. 
Praėjusiais  metais  Malmeje  jau  vienuoliktą  kartą  buvo  susirinkę 
geriausi  senojo  žemyno  lengvaatlečiai  veteranai. 
Švedijoje  sėkmė  lydėjo  B.Kalėdienę,  J.Putinienę  ir  E.Ivanauską  –  jie  iškovojo
aukso  medalius.  Ietininkė  J.Putinienė  dar  vieną  medalį – sidabro – iškovojo
sau  neįprastame  rutulio  stūmimo  sektoriuje.

Dabar  grįžkime  prie  varžybų  Aukštadvaryje,  tiksliau  prie  šių  varžybų  istorijos. 
Prasidėjus  sporto  veteranų  sąjūdžiui  pradėtos  rengti  Lietuvos  lengvosios  atletikos 
veteranų  pirmenybės,  vienas  kitas  lengvaatletis  išvykdavo  į  pasaulio  ir 
Europos  pirmenybes,  dalyvaudavo  Baltijos  taurės  varžybose.
Metikai  įsigudrino  kiekvienais  metais  išvykti  į  metikų  daugiakovės  varžybas  Vokietijoje.  Varžybų,  atrodo,  ir  užteko.  Tačiau  jautėme,  kad  trūksta  tokių  varžybų, 
kurios  būtų  įdomios  mums  patiems,  kurios  būtų  ne  tikslas, 
o  priemonė  sueiti  krūvon  įvairių  kartų  sportininkams,  pabendrauti, 
prisiminti  kartu  praleistas  jaunystės  akimirkas.
Sporto  klubas  “Metikas”  pirmasis  pabandė  rengti  tokio  tipo  varžybas. Pirmiausia  buvo  atsisakyta  klasikinių  lengvosios  atletikos  metimo  rungčių,  o  pasirinktas  daugiakovės  variantas,  labai  populiarus  kitose  šalyse.  Mes  puoselėjome  viltį  kasmet  rengti  dvejas  originalias  daugiakoves:  žiemos  ir  vasaros.  Sudarydami  šių  daugiakovių  nuostatus  siekėme,  kad  daugiakovės  būtų  ne  rutulininkų,  ne  diskininkų,  ne  ietininkų,  ne  kūjininkų.  Jose,  mūsų  galva,  sėkmingai  turėtų  varžytis  tiesiog  sveiki,  stiprūs  veteranai.  Kitas  svarbus  principas,  kuri  bandėme  įgyvendinti  –  minimalūs  reikalavimai  varžybų  organizavimui.  Rungtis  stengėmės  parinkti  tolias,  kad  varžybas  būtų  galima  vykdyti  ne  stadione  ar  manieže,  o  pievoje  prie  upės  ar  ežero.  Skirtingo  amžiaus  veteranų  galimybėms  suvienodinti  buvo  įvesti  amžiaus  koeficientai.

Taigi,  ką  daro  veteranai,  kai  žiemą  susirenka  į  savo  varžybas? 
Jie  per  galvą,  nuo  krūtinės,  per  šoną  ir  iš  apačios  meta 
savo  amžiui  priskirtos  masės  svarsčius.  Be  to,  jie  šoka  trišuolį  iš  vietos. 
Nugali  veteranas,  kurio  penkių  rungčių  rezultatų  suma, 
padauginta  iš  amžiaus  koeficiento,  yra  didžiausia.

Pirmosios  svarsčio  metimo  penkiakovės  varžybos  įvyko  1992  metais. 
Laikas  parodė,  kad  principai  buvo  pasirinkti  teisingi. 
Kiekvienais  metais  svarsčio  metimo  penkiakovės  varžybos  surenka 
gausų  būrį  metikų.  Pamatęs  kaip  entuziastingai  veteranai  galynėjasi  su  svarsčiais, 
Vilniaus  meras  Vytautas  Jasulaitis  1994  metais  įsteigė  Vilniaus  mero  taurę, 
dėl  kurios  štai  jau  ketveri  metai  ir  varžosi  veteranai. 

Paskatinti  sėkmės,  prieš  kelis  metus  kibome  rengti  vasaros  daugiakovės  nuostatus,
siekdami  daugiakovę  padaryti  žaismingą,  suteikti  jai  kaimiškosios  šventės  elementų.
Taigi,  ką  daro  veteranai,  kai  vasarą  susirenka  į  savo  varžybas? 
Pirmiausia  jie  stumia  rutulį,  meta  diską,  ietį   ir  kūjį. 
Šios keturios  rungtys   skirtos  buvusiems lengvaatlečiams  veteranams. 
Kad  būtų  išvengta  traumų,  visos  jos  atliekamos  “iš  vietos”. 
Po  to  varžybų  dalyviai  nuo  atramos  per  galvą,  per  šoną  ir  iš  apačios  meta  rutulį. 
Šios  trys  rungtys  skirtos  tiesiog  stipriems  veteranams. 
Varžybas  dalyviai  baigia  galynėdamiesi  su  krepšinio  kamuoliu. 
Jie  jį  dviem  rankom  stumia  nuo  krūtinės,  laisvai  pasirinkę  metimo  būdą 
meta  į  tolį  ir,  galų  gale,  į  tolį  meta  iš  krepšinio  kamuolio  padarytą  svambalą. 
Šios  trys  rungtys  skirtos  staigiems  veteranams.  Be  to,  jos,  mūsų  galva,  suteikia
varžyboms  žaismingumo.  Nugali  veteranas,  kurio  dešimties  rungčių  rezultatų  suma,  padauginta  iš amžiaus  koeficiento,  yra  didžiausia.  Siekiant  suvienodinti  ilgųjų  ir  trumpųjų  metimų  įtaką  galutiniam  rezultatui  yra  įvesti  rungties  koeficientai.  Pvz.,  rutulio  stūmimo  rungties  koeficientas  yra  2.5,  disko  metimo  –  1.  Tai  reiškia,  kad  20  metrų  rutulio  stūmimo  rezultatas  atitinka  50  metrų  disko  metimo  rezultatą.

Sukurti  kaimiškosios  metikų  daugiakovės  nuostatai  galėjo  ir  likti  tik  popieriuje,
nes  tokių  varžybų  rengimui  reikėjo  rėmėjų.  Kritiniu  momentu 
pagalbos  ranką  ištiesė  UAB  “Senovė”  ir  Vilniaus  Gedimino  technikos  universitetas. 
UAB  “Senovė”  visą  dieną  (varžybos  tęsiasi  6-8  valandas) 
gaivino  sportininkus  vaisvandeniais,  maitino  sumuštiniais. 
VGTU  rektorius  prof.  E.K.Zavadskas  ne  tik  leido  nemokamai  pasinaudoti
sporto  ir  poilsio  baze  Aukštadvaryje,  bet  ir  įsteigė  taures  varžybų  nugalėtojams  komandinėje  įskaitoje.  Pagal  nuostatus  taurė  įteikiama 
tai  aukštosios  mokyklos  komandai,  kurios  narių 
(aukštosios  mokyklos  darbuotojų,  absolventų  ar  studentų)  rezultatų  suma 
yra  didžiausia.  Įskaitomi  trijų  geriausiai  pasirodžiusių  komandos  narių  rezultatai.

Pirmosios  varžybos  įvyko  praėjusiais  metais  birželio  pirmą  savaitgalį. 
Diena  buvo  graži,  saulėta.  Jaukioje,  miško  apsuptoje  pievoje, 
vos  keliasdešimt  metrų  nuo  gražuolio  Skrebio  ežero  užvirė  kieta,  principinė  kova. 
Buvo  skaičiuojami  metrai  ir  centimetrai,  lyderiai  keitėsi  vos  ne  po  kiekvienos  rungties. 
Galų  gale,  temstant,  paaiškėjo  varžybų  nugalėtojai  ir  prizininkai. 
Moterų  grupėje  nugalėjo  B.Kalėdienė  (335 metrai), 
antrąją vietą  iškovojo  A.Mikelytė  (333),  treciąją  –  B.Keršulienė  (328). 
Geriausių  vyrų  trejetas  išsirikiavo  taip:  R.Ubartas  (489), 
K.Vislavičius  (473)  ir  J.Šiaudinis  (455). 

Trumpai  apie  komandinius  rezultatus.  Moterų  grupėje  nugalėjo  KKI  komanda 
(L.Bakelytė,  V.Guliokienė,  B.Keršulienė,  V.Maleckienė,  D.Vitartaitė),
antrąją  vietą  iškovojo  “Neužmirštuolių”  komanda  (J.Lapienienė,  D.Ščepanskienė, 
D.Urbikienė,  A.Vrubliauskienė, trečioji  liko  VPU  komanda  (A.Mikelytė,  L.Stankevičiūtė). 
Vyrų  grupėje  nugalėjo  VPU  komanda  (N.Kuzinkovas,  S.Liepinaitis,  A.Pocius, 
J.Šiaudinis,  R.Ubartas,  K.Venslovaitis), antrąją  vietą  iškovojo  KKI  komanda
  (A.Baltušnikas,  A.Koniušas,  R.Lukauskas,  L.Sablovskis),  trečioji  liko  VGTU  komanda  (J.Jankauskas,  R.Naužemys,  V.Sakalys,  M.Urbonavičius,  K.Vislavičius,  K.Žičius).

Rektoriaus  taurė  –  Pedagoginio  universiteto komandos  narių  rankose.

Pirmosios  varžybos  pavyko.  Tai  vieninga  tiek  dalyvių,  tiek  žiūrovų  nuomonė. 
Galbūt,  kad  vyko  gamtoje,  kad  buvo  kovojama  entuziastingai  ir  nesigailint  jėgų, 
kad  čia  bet  kas  galėjo  suvesti  sąskaitas  su  jaunystės  laikų  varžovu  ar  įveikti 
(šį  kartą,  beje,  tik  teoriškai)  pasaulio  rekordininkę  ar  olimpinį  čempioną, 
o  galbūt,  kad  tiesiog  buvo  gražus  oras.  Paklausus,  kas  padarė  didžiausią  įspūdį, 
Vilniaus  miesto  valdybos  kūno  kultūros,  sporto  ir  turizmo  skyriaus  atstovė  E.Čegienė, 
beje   suorganizavusi  puikias  varžybas  vaikučiams,  atsakė:  “Veidai,  veteranų  veidai, 
kai  jie,  paėmę  įrankį,  ruošdavosi  atlikti  metimą”.

Mielas  Skaitytojau,  nesvarbu,  kas  Tu  bebūtum  –  ar  lengvaatletis,  ar  sunkiaatletis, 
ar  krepšininkas,  ar  tiesiog  mokykloje  žaidęs  kvadratą,  jeigu  Tu  sugebėjai 
iki  šios  vietos  perskaityti  straipsnį,  reiškia  Tu  mūsų. 
Mes  žinome,  kad  Tau  užvirė kraujas,  kad  Tu  mintyse  atlieki  metimus, 
skaičiuoji  rezultatus  ir  bandai  įsivaizduoti  save  tarp šių  puikių  moterų  ir  vyrų. 

Dr. Kęstutis Vislavičius
„Metiko“ klubo valdybos pirmininkas

Liepos 19 d. Marijampolėje įvyko Lietuvos lengvosios atletikos veteranų pirmenybės.
Varžėsi 45 veteranai. Rezultatus rasite paspaudę nuorodą.

Varžybų metu buvo pasiekti trys Lietuvos rekordai.
Genovaitė Kazlauskienė nusviedė kūjį 31,68 m (buvo Jadvygos Putinienės – 30,92 m).
Svetlana Pugačiova pasiekė du Lietuvos rekordus.
Ji nusviedė kūjį 32,08 m (buvo jos pačios – 31,97 m).
Antrą rekordą ji pasiekė mesdama trumpąjį kūjį – 12,30 m (buvo jos pačios – 11,70 m).

Daugiausiai sportiškumo taškų surinko
Svetlana Pugačiova (90) ir Gintautas Misevičius (37).

Šiais metais jau įvyko 19 varžybų (tiek suaugusių, tiek veteranų),
kuriose dalyvavo mūsų metikai veteranai.
Po šių varžybų sportiškiausių metikų veteranų konkursuose pirmauja
Genovaitė Kazlauskienė (216) ir Saulius Svilainis (154).

Lentelėje rasite sąrašą metikų, kuriuos, gal būt, pasisektų pažadinti.
LENTELĖ

Šį įrašą kviečiu skaityti tik tuos metikus veteranus,
kurių namuose kabo šūkiai:
1)    veteranų sportas, tai sveikas gyvenimo būdas ir bendravimas;
2) veteranų varžybos be antrosios dalies  – paukštis be sparnų.

Taigi, „Rambyne“ susirinkę metikai veteranai įsteigė Kauno metikų veteranų gaują „Branda“.
Ilgai buvo svarstyta kaip pavadinti naują sambūrį. Buvo pasiūlyta pasivadinti draugija, būreliu,
bendrija, komanda, sąjunga, tačiau buvo pasirinktas žodis gauja.
Tai skamba grėsmingai, bet tegul visi mūsų bijo, ypač klubas „Šančių galiūnai“.
Gaujos vadu buvo išrinktas Algis Patrubavičius.
Man teko garbė gaujos vardu bendrauti su žiniasklaida, taip pat tvarkyti sportinę statistiką.

Gaujos nuostatai dar neparašyti, bet mes galvojame, kad nuostatų turinį
geriausiai atspindės toks palyginimas. Įsivaizduokite prie ežero, prie upės,
erdviame kaimo kieme (pvz. Varnakiemyje) susirenka klasiokai, grupiokai, bendradarbiai
ar grupelė draugų ir, prieš sėsdami prie stalo, sudalyvauja įvairių metimų rungčių varžybose.
Manau, kad daugelis norės mesti granatą (ypač dabar, kai yra sudėtinga tarptautinė padėtis),
sugrįžti į Antikos laikus mesdami Antikos diską, užsidėti languotą kiltą (sijonėlį) ir
trumpam tapti škotu, stumti akmenį, įvairiais būdais mėtyti krepšinio kamuolį ir t. t.

Be abejo atskirų rungčių nugalėtojai bus apdovanojami vertingais prizais,
pavyzdžiui, Stakliškių gaminiais. Kitaip sakant, renginius reikia organizuoti taip,
kad norėtųsi dar ir dar kartą pabendrauti ir pasportuoti. „Tikriems“ sportininkams primenu,
kad bus varžomasi rungtyse ir daugiakovėse, kurios įtraukiamos į daugumoje užsienyje vykdomų
varžybų programą. Yra fiksuojami Lietuvos, Europos ir pasaulio rekordai.
Bus džiugu, pavyzdžiui, tapti pasaulio rekordininku Juodagalviuose.

Kęstutis Vislavičius

Pasikeitė Lietuvos lengvosios atletikos meistrų asociacijos valdžia.
Prisiminiau, kad dar 1998 metais buvau parengęs
Lietuvos lengvosios atletikos veteranų susivienijimo įstatų projektą.
Pagalvojau, kad nors prabėgo daug metų,
kai kurios mintys gali būti įdomios naujai asociacijos valdžiai.

Mano parengtą įstatų projektą rasite,
jei turinio skyriuje “Istorija“ pasirinksite poskyrį „Branda 1998“,
arba paspaudę nuorodą.
Susivienijimo įstatų projektą rasite metraščio pabaigoje.

Iki 2019 metų pasiektų rezultatų
geriausųjų dešimtukai

Daugelis metikų veteranų jau pasiilgo neklasikinių metimo rungčių ir daugiakovių varžybų,
tokių, pavyzdžiui, kurios vykdavo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Aukštadvaryje,
Druskininkuose, Balsiuose, Alytuje, Smalininkuose, Juodagalviuose,
Rudaminoje, Radviliškyje, Tytuvėnuose, Marijampolėje.
Tačiau dabar daug kas gali pasikeisti.

Svetainė „Branda“ sužinojo, kad du metikai veteranai, turintys garsiuosius garažus,
telefonu aptarė idėją surengti neklasikinių metimo rungčių dvikoves tarp klubų.

Pagal jų projektą, kiekvienas iš klubų pasiūlo į varžybų tvarkaraštį įtraukti vieną daugiakovę
 ir tris rungtis. Taigi, būtų varžomasi aštuoniuose sektoriuose.
Dalyvių skaičius neribojamas, tačiau skaičiuojant komandinius rezultatus
turėtų būti įvertinami tik penkių kiekvieno klubo narių rezultatai.
Už pirmąją vieta planuojama skirti  10 taškų , už antrąją – 9 taškus ir t.t.
Daugiakovės varžybų dalyvių taškai dauginami iš koeficiento 2.

Dabar kviečiu prisiminti svetainėje skelbtus šūkius,
kuriuos kiekvienas sporto veteranas turėtų pasikabinti virš lovos:
  1) veteranų sportas, tai sveikas gyvenimo būdas ir bendravimas;
2) veteranų varžybos be antrosios dalies  – paukštis be sparnų.
Antras teiginys labai tinka neklasinių metimo rungčių varžyboms.

Taigi, kas pirks paukščiui sparnus pasibaigus varžyboms?
Siūlomi keli variantai:
a) visas vaišes, išskyrus alkoholį, apmoka pralaimėjęs klubas;
b) pralaimėjęs klubas apmoka tik saldžiąją vaišių dalį (kava, pyragaičiai).

Tokią metikų veteranų dvikovą pirmieji galėtų surengti šiuo metu „gyvi“ klubai
 „Ąžuolas“ ir „7/10“. Netrukus prie jų turėtų prisijungti Kauno klubas „Branda“.
Beje jis jau turi savo ženklą, svetainę ir duomenų bazę.

Gegužės 17 d. Torūnėje įvyko Lenkijos neklasikinių metimo rungčių pirmenybės.
Manau, kad Antikos disko ir granatos metimo rezultatus bus įdomu palyginti su rezultatais,
pasiektais Kvėdarnoje.

https://www.lswspezialsport.de/Ergebnisse/Ergebnisse-2025

Į svetainę “Branda” įkėliau laišką, kurį man atsiuntė sporto klubo
“Šančių galiūnai” valdybos pirmininkas Albinas Labanauskas.

Mes, Žemutinių Šančių chebrantai, esame labai nustebę,
kad Kvėdarnos varžybų organizatoriai nepakvietė mūsų dalyvauti varžybose.
Aloyzas iš Tiesos gatvelės ko gero buvo teisus.
Jis teigė, kad jie bijo varžytis su šustrais Šančių bachūrais. Slabakai.

Šiais metais Kvėdarnoje vykdomos varžybos pasipildė dar viena nestandartine rungtimi. Ji skirta prisiminti Kazį Vilčinską. Jis buvo universalus metikas, tačiau tvirčiausiai jausdavosi disko metimo sektoriuje. Plačiau.
Taigi metikai veteranai šiais metais varžysis dvejoje nestandartinėse rungtyse. Jie mėtys granatą ir Antikos diską.

Duomenys apie abi nestandartines metimo rungtis.
Antikos disko metimas (Nuostatai, Žiniaraščiai)
Rezutatai penkerių metų amžiaus grupėse (Vyrai, Moterys)
Reitingai (Vyrai, Moterys)

Granatos metimas (Nuostatai , Žiniaraščiai)
Rezultatai penkerių metų amžiaus grupėse (Moterys, Vyrai)
Reitingai (Moterys, Vyrai)

Visus nestandartinių metimų rungčių ir daugiakovių įrankius atidaviau savo gimtajam miestui Kaunui. Rimvydas Medišauskas kartu su Gintautu Misevičiumi ir Ernesta Karaškiene pažadėjo atgaivinti neklasikinių metimo rungčių varžybas. Jeigu tai įvyks, prižadu tęsti metračio “Branda” rašymą.