Metikai veteranai – pasaulio meistrų žaidynių nugalėtojai

  “Branda” toliau pristato sportinę statistinę medžiagą, susijusią su pasaulinio lygio veteranų varžybomis.  Šį kartą pateikiami duomenys apie mūsų šalies metikus veteranus – pasaulio meistrų žaidynių nugalėtojus.     
 

Pirmą kartą mūsų šalies metikai veteranai pasaulio meistrų žaidynėse startavo 1994 metais, kai Australijos Brisbano mieste vyko trečiosios žaidynės. Per 23 metus, dalyvaudami septyniose žaidynėse, jie į Lietuvą atvežė 18 aukso medalių. Daugiausia – keturis aukso medalius iškovojo Valda Morkūnienė. Kitų mūsų šalies sportininkų iškovoti aukso medaliai pateikti žemiau. 
Daugelio pasaulio meistrų žaidynių dalyvių nuomone įsimintiniausios buvo Brisbano žaidynės, kai pirmą kartą į tokį renginį nuvykome su trispalve vėliava. Be to, visai mūsų delegacijai labai padėjo nedidelė, bet veikli Brisbano lietuvių bendruomenė. 

     


Plačiau

Metikai veteranai – Europos metikų veteranų pirmenybių nugalėtojai

 

 


Lietuvos sportininkai,
Europos metikų veteranų pirmenybių 
nugalėtojai

 

Pirmą kartą mūsų šalies veteranai Europos metikų veteranų pirmenybėse startavo 2002 metais, kai vyko pirmosios pirmenybės. Per 16 metų, dalyvaudami devyniose pasaulio pirmenybėse, jie į Lietuvą atvežė 94 aukso medalius. Daugiausia – 29 aukso medalius iškovojo Kęstutis Vislavičius. Kitų mūsų šalies sportininkų iškovoti aukso medaliai pateikti žemiau.

 

Plačiau

Metikai veteranai – pasaulio metikų veteranų pirmenybių nugaletojai

Mūsų pergalės

Pirmą kartą mūsų šalies veteranai pasaulio metikų veteranų pirmenybėse dalyvavo 2000 metais, kai vyko III pirmenybės. Per 19 metų, dalyvaudami vienuolikoje pasaulio pirmenybių, jie į Lietuvą atvežė 121 aukso medalį. Daugiausia – 29 aukso medalius – iškovojo Kęstutis Vislavičius. Duomenys apie kitų mūsų šalies sportininkų iškovotus aukso medalius pateikti žemiau.   

Pagerbdami pasaulio pirmenybių nugalėtojus išklausykime
“Brandos” himną. 

Pasiekti rezultatai

1992 m. sausio mėn. 9 d.

 

 
 

Šių metų sausio 9 d. pažymėsime sporto klubo „Metikas“ įkūrimo trisdešimtąsias metines.
Vieniems tai buvo didžiulis įvykis, sugrąžinęs juos į stadionus ir metimų sektorius, kiti seniai tai pamiršo. Kviečiu pajausti tą nuotaiką, kuri pradžioje vyravo mažame mūsų kolektyve.

 
 

 

 

Klubo valdybos pirmininku man teko būti pirmuosius penkerius metus, todėl aprašysiu tik šį laikotarpį. Būtų gerai, kad savo prisiminimus, įdomesnius įvykius aprašytų ir kiti klubo valdybos pirmininkai (Birutė Keršulienė ir Linas Kulbokas) arba bet kuris klubo narys. Jiems leidus aš tą medžiagą paskelbčiau svetainėje. Tai būtų graži dovana metikams veteranams.

Vieną devyniasdešimtųjų metų gruodžio naktį, budėdamas prie Aukščiausiosios Tarybos pastato, sutikau ilgai nematytą Birutę Keršulienę. Tada pirmą kartą išgirdau apie pasaulio ir Europos lengvosios atletikos veteranų pirmenybes, apie galimybę dalyvauti tokio rango varžybose su savo šalies vėliava (pirmasis bandymas jau buvo padarytas Romoje). Vienas iš būdų išplaukti į tarptautinius vandenis buvo sporto klubas. Svajonė turėti savo klubą ėmė pildytis tik po metų: 1992 m. sausio 9 d. buvo sušauktas steigiamasis susirinkimas. Jis įvyko ”Dinamo” maniežo antrojo aukšto ankštame kambarėlyje. Jame dalyvavo Vytautas Barisas, Antanas Celiešius, Rūta Jarienė, Vytautas Jaras, Birutė Keršulienė, Danuta Ščepanskienė, Tatjana Ubartienė, Romas Ubartas, Danguolė Urbikienė, Kęstutis Vislavičius ir Aldona Vrubliauskienė. Taip buvo padėti pagrindai tuo metu Lietuvoje dar naujam lengvosios atletikos veteranų sąjūdžiui. Netrukus po steigiamojo susirinkimo buvo parengti klubo nuostatai, pagamintas antspaudas. Vilniaus miesto savivaldybėje klubas buvo įregistruotas 1992 m. sausio 30 d. (Nr.208Vd), perregistruotas 1996 m. spalio 22 d. (Nr.224, kodas 9119096). Pirmuoju klubo valdybos pirmininku teko garbė būti man, kitais valdybos nariais buvo išrinkti: Vytautas Barisas, Antanas Celiešius, Birutė Keršulienė ir Danuta Ščepanskienė.

Pirmame ‑ klubo kūrimosi ‑ etape didžiausią darbą atliko Antanas Celiešius, Birutė Keršulienė ir Danguolė Urbikienė. Palaipsniui pagrindiniu klubo ramsčiu tapo Danuta Ščepanskienė, kurios neišsenkanti energija kelis kartus traukė mus iš duobės. Vėliau į organizacinę klubo veiklą labai efektyviai įsijungė Nerijus Kuzinkovas, Austra Mikelytė, Jonas Anatolijus Pocius, Leonardas Varnas. Per visą klubo veiklos laikotarpį puikiais talkininkais buvo Vytautas Barisas, Sigitas Liepinaitis, Rimgaudas Lukauskas, Valentinas Skaržauskas, Jonas Šiaudinis, Kęstutis Venslovaitis, Aldona Vrubliauskienė. Esu labai dėkingas mūsų žvaigždėms Danutei Vitartaitei, Virginijui Aleknai ir Romui Ubartui, kurių dalyvavimas mūsų varžybose jas sureikšmindavo, kas padėjo sudominti mūsų klubo veikla aukštus Vilniaus ir Respublikos pareigūnus.

Buvo dalykų, kuriais mūsų klubas galėjo nuoširdžiai didžiuotis. Pradėsiu nuo leidinio “Metikas”. Tai buvo atitinkamai įformintas klubo metraštis, leidžiamas kartą per metus. Turėjome mes ir kompiuterines programas, aptarnaujančias varžybas. Ne paslaptis, kad rengiant daugiakovių varžybas, kai yra ir rungties, ir amžiaus koeficientai, skaičiavimų apimtis yra didžiulė. Taigi, jau tuomet rezultatų skaičiavimo, varžybų protokolų tvarkymo ir kitų panašių problemų mes neturėjome. Galėjome pasigirti kuklia bibliotekėle, kurioje buvo surinkta medžiaga apie lengvosios atletikos veteranų veiklą, prenumeravome oficialų WAVA ir JAV laikraštį “National Masters News”, turėjome pasigaminę klubo gairelę ir unikalius įrankius), o mūsų surenkamieji sektoriai kėlė nuostabą daugeliui lengvosios atletikos specialistų. Neabejotina klubo veiklos sėkmė ‑ varžybos Aukštadvaryje.

Tais laikais išvykti varžytis su sava trispalve vėliava buvo gana sudėtinga, tačiau mes per penkerius metus sugebėjome sudalyvauti pasaulio meistrų žaidynėse Brisbane (Australija) ir dviejuose pasaulio metikų veteranų pirmenybėse: Bafale (JAV) ir Durbane (PAR).

Manęs dažnai klausia, kodėl klubo valdybos pirmininku man teko būti tik penkerius metus. Į šį klausimą geriausiai atsakys pasakojimas apie Gerąją Paukštę.

Klube gyveno Geroji Paukštė. Ji saugojo mus nuo neapgalvotų poelgių, mokė gerbti kito žmogiškąjį orumą, neleido blogiui nugalėti gėrio. Ji savo švelniais sparnų prisilietimais apramindavo išsišokėlius, užgesindavo pykčio protrūkius, niūriuosius priversdavo nusišypsoti, kategoriškuosius nusileisti. Ji tyliai tupėdavo savo kertelėje, mes jausdavom jos buvimą, nedrįsome meluoti, nedorai elgtis. Kai ji mus pakviesdavo, mes vykdavome varžytis, patys rengdavome varžybas, kartais tiesiog susirinkdavome pabūti kartu. Nesvarbu ką mes veikėme, svarbu kad mums gera buvo būti kartu, nes visada šalia buvo ji, Geroji Paukštė.
Mes girdėjome, kad kažkur kitur, kituose klubuose jaunesnieji negerbia vyresniųjų, kolega gali apšmeižti kolegą, kad tuose kituose klubuose toleruojamas abejingumas, pataikavimas, melas. Mes, gi, jautėmės saugūs…Mūsų klube gyveno Geroji Paukštė.

Gaila, bet Gerosios Paukštės mes neišsaugojome. Po penkerių metų Geroji Paukštė mūsų klubą paliko. Kartu mūsų klubą paliko tokios vertybės kaip padorumas, parama, pasitikėjimas, jas pakeitė viena vertybė – pinigai. Be Gerosios Paukštės nesinorėjo vykti į varžybas, rengti varžybas, būti kartu.

Klube neliko pagrindinės vertybės – žmogiškojo orumo.

Kęstutis Vislavičius

 

 

 

“Metikui” – 5 metai

 

 

 
 

1997 metais klubas “Metikas” šventė kuklų penkerių metų jubiliejų. Ta proga per Vilniaus mero taurės svarsčio metimo penkiakovės varžybas klubą pasveikino Vilniaus meras Vytautas Jasulaitis. Per Vilniaus Gedimino tecnikos universieto taurės kaimiškosios metikų daugiakovės  varžžybas klubą taip pat pas sveiko Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Ukrainos ambasadorius.

 

 

 

 

 

 

Viskas apie kaimiškąją metikų daugiakovę

 

 
 

Jau buvo minėta, kad išskirtinis klubo veiklos bruožas – dvi originalios metikų daugiakovės. Apie svarsčio metimo daugiakovę jau buvo rašyta, dabar kiek smulkiau apie kaimiškąją metikų daugiakovę. Beje, pirmosios kaimiškosios metikų daugiakovės varžybos įvyko 1996 metais. Per 26 metus buvo surengtos 51 kaimiškosios metikų daugiakovės varžybos. Jose dalyvavo 176 sporto veteranai (124 vyrai ir 52 moterys).
Dabar tegul kalba dokumentai.

 
 

 

Nuostatai

Varžybų žiniaraščiai

Rezultatai penkerių metų amžiaus grupėse:
keturkovės (vyrai, moterys), šešiakovės (vyrai, moterys),  dešimtkovės (vyrai, moterys)
Rekordai (vyrai, moterys)
Reitingai (vyrai, moterys)

Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti. Todėl siūlome pažiūrėti filmą apie 1997 metais vykusias Vilniaus Gedimino technikos universiteto taurės varžybas Aukštadvaryje.  Po kontrrevoliucijos jau buvo praėję septyneri metai, bet dar nebuvo pamirštas tarybinis gyvenimo būdas, dar žmogiškasis orumas, padorumas, garbė nebuvo tik tušti žodžiai, dar žodžiai „mes ir mūsų“, nebuvo pakeisti žodžiais „aš ir mano“. Peržiūrėję filmą jus suprasite aukščiau pateiktą tekstą.

Tada skaitmeninių kamerų nebuvo, taigi filmas – prastos kokybės. Rekomenduojama jį žiūrėti, atsisėdus toliau nuo kompiuterio.
1997-ųjų gegužė

 

 

Varžybos Estijoje

Šeštadienį (2021.12.04) Estijoje vyko Tartu lengvosios atletikos veteranų klubo KEVEK atvirosios uždarų patalpų pirmenybės. Jose sėkmingai pasirodė mūsų metikai. Rutulio stūmimo sektoriuje varžėsi trys mūsų šalies atstovės: Genovaitė Kazlauskienė (61) nustūmė rutulį 9,53 m, Edita Valiulienė (54) – 10,95 m, Ingrida Urbutienė (48) – 9,06 m. Įvertinus amžiaus koeficientus mūsų sportininkės atitinkamai iškovojo antrąją, trečiąją ir septintąją vietas. Vyrų grupėje varžėsi Vytautas Zaniauskas (61). Jis nustūmė rutulį 12,25 m ir iškovojo antrąją vietą.

Visi rezultatai.

Viskas apie svarsčio metimą

 

 
 
Kitų metų sausio 9 d. sporto klubas „Metikas“ švęs savo trisdešimtmetį. Išskirtinis klubo veiklos požymis – svarsčio metimo ir kaimiškosios metikų daugiakovių varžybos.
Pirmosios svarsčio metimo daugiakovės varžybos įvyko 1992 metų kovo 14 d. Vilniaus „Dinamo“ lengvosios atletikos manieže. Jose dalyvavo 13 vyrų ir 8 moterys. Rezultatai.
Iš viso per trisdešimt metų buvo surengtos 47 svarsčio metimo daugiakovės varžybos, jose dalyvavo 140 veteranų (106 vyrai ir 34 moterys). Dabar tegul kalba dokumentai.
 

Nuostatai
Varžybų žiniaraščiai
Svarsčio metimo daugiagiakovių
“Galiūnų” daugiakovės
Amžiaus grupių rezultatai
Penkiakovės
Keturkovės
Trikovės
“Galiūnų” daugiakovės
Reitingai
Penkiakovės+keturkovės+trikovės
“Galiūnų” daugiakovės

 

 

 

Sklinda gandas

 

     

 

 

Sklinda gandas, kad svarsčio metimo ir kaimiškosios metikų daugiakovių nuostatai niekur oficialiai neįregistruoti, todėl kiekvienas gali juos keisti kaip nori. Tokiems „ką noriu, tą darau“ siūlau susikurti savo daugiakoves ir daryti su jomis ką tik nori. Aš pažadu prie jų nelįsti, kaip dabar nelendu prie „Penkiakūjo“ daugiakovės.

Kęstutis Vislavičius

P.S. Rašau šį tekstą, o iš galvos neišeina posakis: ne visi padarai, turintys žmogaus kūną, yra žmones.

 

 

 

 

Baltijos taurė – 2021

Rugsėjo 25 dieną Sopote vyko metikų veteranų “SOPOTO TAURĖ – 2021“ varžybos. Jose sėkmingai startavo mūsų metikai veteranai: Genovaitė Kazlauskienė, Ingrida Urbutienė, Jelena Svilainienė ir Saulius Svilainis. Visus varžybų rezultatus rasite paspaudę nuorodą.

Gausų kraitį sportiškumo taškų iš Sopoto atsivežė visi mūsų veteranai: Saulius Svilainis – 64, Genovaitė Kazlauskienė – 41,6, Ingrida Urbutienė – 16, Jelena Svilainienė – 8. Genovaitės Kazlauskienės Sopote pasiektas rezultatas INGMAND kūjo metimo sektoriuje yra 70-74 amžiaus grupės Lietuvos rekordas.

Dėmėsio !

Noriu atkreipti dėmesį, kad svetainė, į kurį Jus kreipiatės adresu branda.vgtu .lt yra “mirusi”. Jau keli mėnesiai “Brandoje” saugoma medžiaga yra kitame serveryje. Norėdami ir toliau skaityti medžiagą, susijusią su metikais veteranais, rinkite adresą

veteranas.lt.

Prašau tuos veteranus, kurie jau lankosi svetainėje veteranas.lt, informuoti apie tai savo kolegas.

“Ąžuolui” – 25

 

 

Lengvosios atletikos veteranų varžybos „ĄŽUOLO TAURĖ ‘2021“ skirtos 
„Ąžuolo“ sporto klubo 25-mečiui paminėti

Klaipėdos miesto stadione vyko jau tapusios tradicijos „Ąžuolo“ taurės varžybos. Ši kartą jos buvo skirtos „Ąžuolo“ sporto klubo 25-mečiui pažymėti. Šio renginio metu pasveikinti trys jubiliatai, kurie klube nuo pat jo įkūrimo. Alginai Vilčinskienei steigiant klubą buvo 60, Vytautui Kasparaičiui -55 –eri, o Vidmantui Daujotui tik 45.   

Garbingo jubiliejaus proga Alginai Vilčinskienei (85), Vytautui Kasparaičiui (80) buvo įteikti Lietvos lengvosios atletikos federacijos suvenyrai, Vidmantui Daujotui (70) Atminimo medalis. Visiems trims įvesti Lietuvos sporto meistrų asociacijos „PENKI ŽIEDAI“ PADĖKOS „už reikšmingą indėlį į Lietuvos sporto meistrų asociacijos vietą…“,

Į stadioną susirinko Lietuvos ir Latvijos veteranai. Puikus, šiltas bendravimas atkaklios kovos – ir  10 naujų Lietuvos rekordų. Iš jų tris pasiekė “Ąžuolo” klubo nariai.    

Jubiliatė Algina Vilčinskienė (W85) nustūmė rutulį 7,13 m. Šioje amžiaus grupėje Lietuvos rekordas užfiksuotas pirmą kartą. 

 Natalija Gudauskienė (W35)   nusviedė kūjį 41,70 m ir jau trečią kartą pagerino jai pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą 41,10 m. Taip pat Natalija numetė svarstį 10,07 m. Tokio amžiaus Lietuvos metikės veteranės iki šiol nesivaržė svorio  metimo sektoriuje, tad ir Natalijos pasiektas rezultatas yra pirmas šios amžiaus grupės Lietuvos svorio metimo rekordas.

Ronaldas Kondratas (M75 ) pagerino du Lietuvos bėgimo rekordas – 800 m 3.19,86 s IR 3000m- 14,07,28 s.      

Janina Lapienienė (W60) nusviedė diską 38,14 m ir pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą (35,27 m), Taip pat ji pasiekė naują Lietuvos rekordą rutulio stūmimo rungtyje   – 12,04 m. Prieš tai šis rekordas priklausė Jadvygai Putinienei 11,98 m. 

Rita Sadzevičienė (W40) nusviedė kūjį 34,41m ir pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą. Saulius Svilainis (M60) nusviedė svorį 19,47 m ir 2cm pagerino savo paties Lietuvos rekordą.

Gintautas Misevičius (M50)   nusviedė kūjį 58,78m ir taip pat pagerino savo paties Lietuvos rekordą.

“Ąžuolo” taurę iškovojo kaunietis Gintautas Misevičius (M50). Jis pasiekė kūjo metimo Lietuvos rekordą, o jo svorio metimo rezultatas 20,72 m yra šiais metais geriausias pasaulyje . Taip pat šiais metais geriausiu rezultatu pasaulyje rutulio stūmimo rungtyje gali pasidžiaugti Genovaitė Kazlauskienė (W70) -10,10m ir Janina Lapienienė (W60) 12.04m.

Pirmą kartą „Ąžuolo“ taurėje rungėsi ir veteranų vaikai.  

Mažeikiškė Sandra Mitkevičienė rungėsi 200m ir 800m distancijose, o jos šešiametė dukrytė Urtė bėgo 100m.

Su gargždiškiais Linara Gruzdiene (aukštis), jos vyru Dariumi Gruzdžiu (rutulys) atvykęs dešimtmetis sūnus Darius bėgo 100m, dukra 16-metė Deira šoko į aukštį. 

Klaipėdiečių Vytauto Gudausko (rutulys, kūjis) ir dukart Lietuvos rekordininkės Natalijos Gudauskienės (kūjis, svarstis, diskas) sūnus Dominykas -8m, bėgo 100m. 

Ana Kosmakova (tai ji kiekvienoms “Ąžuolo” taurės varžyboms užsako ypatingo skonio bulves prie kąstinio) ir jos dešimtmetė dukrelė Veronika bėgo 100m. 

Eugenijus Norvaiša su sūnumi Edvinu 16m rungėsi 100 distancijoje, šoko į tolį, trišuolį. 

Julija Vanagaitė 14m bėgo 100m, jos tėtis Virgilijus Vanagas teisėjavo.

Visus varžybų rezultatus galima pamatyti www.lengvoji.lt

Pasibaigus varžyboms lengvosios atletikos daugiakovininkų klubo „7ir10“ nariai pasveikino „Ąžuolo“ klubą su jubiliejumi, įteikdami ažuolo šakų puokštę, tortą ir … daugiau matysite Antano Ruginio nuotraukų albume šiuo adresu facebook-e: 

https://www.facebook.com/media/set/?vanity=antanas.ruginis&set=a.2306128189522633 

Pasibaigus sveikinimams saulutei šviečiant gražiai pabendravome skanaudami žemaitišką patiekalą – kąstinį su karštomis bulvėmis. O toliau, kas į pajūrį, kas į namus.

Ačiū dalyvavusiems ir iki susitikimo ateinančiais metais!

Žiedūna

 

Sporto klubui “Ąžuolas” 25. Rezultatai

Rugsėjo 11 dieną Klaipėdos centriniame stadione vyko lengvosios atletikos veteranų varžybos “ĄŽUOLO TAURĖ ’2021”, skirtos “Ąžuolo” sporto klubo 25-mečiui paminėti. Jose sėkmingai startavo metikai veteranai.

Janina Lapienienė (60-64 metų amžiaus grupė) nusviedė diską 38,14 m ir pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą (35,27 m). Ji taip pat užkopė į reitingų lentelės pirmąją eilutę. Jos pasiektas rezultatas, padaugintas metinio amžiaus koeficiento, yra lygus 60,88 m, o tai 4,80 m daugiau už buvusį Austros Mikelytės rezultatą. Sėkmingai Janina varžėsi ir rutulio stūmimo sektoriuje. Jos pasiektas rutulio stūmimo Lietuvos rekordas dabar yra lygus 12,04 m. Ankstesnis rekordas priklausė Jadvygai Putinienei (11,98 m).

Malonu, kad Klaipėdoje sėkmingai varžėsi mūsų „jaunosios“ metikės veteranės. Natalija Gudauskienė (35-39) nusviedė kūjį 41,70 m ir pagerino jai pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą (41,10 m). Dar niekad tokio amžiaus Lietuvos metikės veteranės nesivaržė svarsčio metimo sektoriuje, taigi Natalijos pasiektas rezultatas 10,07 m yra pirmas šios amžiaus grupė Lietuvos svarsčio metimo rekordas. Rita Sadzevičienė (40-44) nusviedė kūjį 34,41 m ir pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą (33,53 m).

Vyrai pasiekė du Lietuvos rekordus. Saulius Svilainis (60-64) nusviedė svarstį 19,47 m ir 2 cm pagarino savo paties rekordą. Gintautas Misevičius (50-54) nusviedė kūjį 58,78 m ir 7 cm pagerino savo paties Lietuvos rekordą.

Daugiausia sportiškumo taškų surinko Janina Lapienienė (146,4) ir Saulius Svilainis (102,5).




Svetainėje pateikiami tik metikų veteranų rezultatai.

Visus varžybų rezultatus rasite paspaudę nuorodą:

Sporto klubui “Ąžuolas” 25 metai

 
 
Sveiki,
Kaip buvau rašiusi anksčiau ir su daugeliu  iš jūsų šnekėjusi, rugsėjo 11 dieną miesto stadione įvyks “Ąžuolo” taurės varžybos, skirtos klubo 25-mečiui paminėti. Registracija tinklalapyje  www.lengvoji.lt  Veteranai
 
 
 
Šiek tiek istorijos:                              
Klaipėdos  miesto lengvosios atletikos veteranų sporto klubą „Ąžuolas“ 1996 m. gegužės 30 dieną įsteigė 15 lengvosios atletikos veteranų:
1.Jadvyga Putinienė, 2.Algina Vilčinskienė, 3.Genovaitė Avižonienė, 4.Vidmantas Daujotas, 5.Jonas Linkis, 6.Vladas Zaniauskas, 7.Antanas Kvedaras a.a, 8.Alfonsas Tumėnas a.a, 9. Romaldas Armalis a.a, 10. Kazys Vilčinskas, 11.Egidijus Petrikas, 12.Jadvyga Sungailienė, 13.Justinas Martinkus, 14.Joana Tamošaitienė, 15.Jonas Kiseliovas a.a.
Per šį laikotarpį klubui vadovavo šeši pirmininkai:
1996-1998 Kazys Vilčinskas,
1998-1999 metais – Vidmanas Daujotas,
1999 – 2003 metais –Jonas Kiseliovas a.a,
2003 – 2014 metais – Gintaras Pridotkas,
2015 metais – Arūnas Andrijauskas,
2016 –iki šiol – Žiedūna Bielinienė.
Šiuo metu klubas vienija 45 narius.
Veteranai  per 25-erių  metų  klubo gyvavimo istoriją  ne kartą tapo Europos ir pasaulio veteranų čempionais – tai  Jadvyga Putinienė, Algina Vilčinskienė, Alfonsas Tumėnas,  Jonas Linkis, Gytė Norgilienė. 2001 metais pasaulio rekordą 800 m bėgime pasiekė Vytautas Kasparaitis. 
Sidabro ar  bronzos medalius per šiuos metus  čempionatuose laimėjo  Jadvyga Putinienė, Algina Vilčinskienė,  Vytautas Zaniauskas, Alfonsas Tumėnas, Jonas Linkis, Kazys Vilčinskas, Vladas Zaniauskas, Genovaitė Avižonienė, Gintaras Pridotkas, Gytė Norgilienė, Vytautas Zaniauskas, Svetlana Pudacheva, Lina Zaniauskienė, Mantas Semčenko, Oksana Choda
 Mūsų  klubo narys Vladas Zaniauskas nuo 1988 metų fiksuoja lengvosios atletikos rungtyse veteranų pasiektus rekordus visose amžiaus grupėse.
29 –iems “Ąžuolo” esamiems ir buvusiems nariams  per visą  laiką, kai buvo pradėti fiksuoti Lietuvos veteranų rekordai įvairiose amžiaus grupėse priklauso 136 rekordai.  Vladui Zaniauskui – 29, Jadvygai Putinienei 19, Vytautui Zaniauskui 10, po 9-is Svetlanai Pugachevai, Eugenijui Ivanauskui, Linai Zaniauskienei. 8 –  Vytautui Kasparaičiui, 5-i Genovaitei Avižonienei, po keturis – Algirdui Petravičiui ir Andrej Dmitrienko, po tris –  a.a . Alfonsui Tumėnui, Jonui Mažeikai, Alginai Vilčinskienei, Jonui Linkiui, po du Kaziui Vilčinskui, Vytautui Miliui, Gytei Norgilienei, Oksanai Chodai, Jūratei Gedvilaitei. Po vieną rekordą  Sagitui Iljasovui, Sigutei Gureckienei, Rimui Zabulioniui, Steponui Baltuoniui, Danguolei Stonytei, Ramunei Adomaitienei, Laimučiui Verbliugevičiui, Natalijai Gudauskienei. 
Kviečiu visus atvykti ir, jei nedalyvauti, tai teisėjauti ar šiaip pabūti, pabendrauti. Su visais jumis dar susisieksiu.
Pagarbiai,
Žiedūna Bielinienė
Klaipėdos miesto lengvosios
atletikos sporto klubo „Ąžuolas“
pirmininkė
Taikos pr. 54, 91183  Klaipėda
Tel. 8 685 18308
El. p. zieduna@bielinis.net
 

Atvirosios Baltijos šalių LAV pirmenybės

 

2021 m. rugpjūčio mėn. 21-12 d., Ventspilis

Baltijos šalių lengvosios atletikos veteranų pirmenybėse dalyvavo 11 Lietuvos metikų (4 vyrai ir 7 moterys). Jiems teko varžytis su trijų šalių sportininkais (Estijos, Latvijos ir Lenkijos). Mūsų metikai iškovojo 17 aukso medalių.

Daugiausiai sportiškumo taškų surinko Valda Morkūnienė (30) ir Saulius Svilainis (51).

Visus varžybų rezultatus rasite čia.

„Branda“ pateikia tik Lietuvos metikų veteranų rezultatus.

 

 

 

Tik skaičiai

Stebint paskutines (07 24) Lietuvos lengvosios atletikos veteranų pirmenybes, tapo akivaizdu, kad Lietuvoje susidomėjimas lengvosios atletikos veteranų veikla mažėja. Tuo tikslu, palyginau paskutinių metų prieš pandemiją (2018) Lietuvos ir Latvijos atvirųjų lengvosios atletikos veteranų pirmenybių masiškumą. Lentelėje rasite tik duomenis apie metikus.

Taigi, nors turime daugiau gyventojų, Lietuvoje kiekvienoje metimų rungtyje vidutiniškai varžėsi beveik penkis kartus mažiau metikų. Situacija neramina. Būtų gerai, kad susipažinę su lentelėje pateiktais duomenimis, Lietuvos lengvosios atletikos veteranų sporto klubai suaktyvintų savo veiklą.

 

Lietuvos LA veteranų pirmenybės

 
   
 
Šeštadienį (07 24) Vilniaus “Vingio” stadione įvyko Lietuvos lengvosios atletikos veteranų pirmenybės. Varžybų metu buvo pasiekti keturi amžiaus grupių rekordai. Janina Lapienienė (60-64 amžiaus grupė) nusviedė diską 35,27 m, Natalijos Gudauskienės (35-39 amžiaus grupė) sviestas kūjis nuskriejo 41,10 m. Du rekordus pagerino Tomas Vasiliauskas (iki 30 metų). Jo sviestas kūjis nuskriejo 66,79 m, trumpasis kūjis – 19,24 m.
Daugiausia sportiškumo taškų surinko Tomas Vasiliauskas (76) ir Genovaitė Kazlauskienė (39,6).
„Branda“ pateikia tik metikų veteranų rezultatus. Visus varžybų rezultatus rasite čia

Metikų veteranų rezultatai

 

 

Įdomioji statistika 1

Dažnai mėgstu „pasivaikščioti“ po metikų veteranų duomenų bazę. Primenu, kad joje saugomi visi metikų veteranų rezultatai, pasiekti pradedant pirmosiomis varžybomis, kurios įvyko
Klaipėdoje 1987 m. spalio 3 d. (jose varžėsi Lietuvos ir Latvijos veteranai) ir baigiant paskutinėmis varžybomis – Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybėmis
Klaipėdoje (2021 m. balandžio 10 d.). Iš viso duomenų bazėje yra duomenys iš 462 varžybų.

Bet dažniausiai užklystu į tas duomenų bazės vietas, kuriose randu duomenų apie daugiakoves, kurių nuostatus esu parašęs aš. Tai svarsčio metimo daugiakovė, kaimiškoji metikų daugiakovė, „Galiūnų“ daugiakovė, „Brandos“ universalioji daugiakovė, tatarunorama, krepšinio kamuolio metimo keturkovė ir granatos metimas iš vietos. Populiariausios yra pirmos dvi daugiakovės. Primenu, kad pirmąsias svarsčio metimo daugiakovės varžybas suorganizavau
1992 m. kovo 14 d. Tai buvo atvirosios Vilniaus miesto pirmenybės, kurios įvyko „Dinamo“ manieže Liejyklos gatvėje. Pirmąsias kaimiškosios metikų daugiakovės varžybas (VGTU rektoriaus taurės) surengiau 1996 m. birželio 8 d., Aukštadvaryje. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad „Brandos“ universaliosios daugiakovės duomenis esu surinkęs  iš visų tarptautinių metikų veteranų varžybų nuo 2002 metų (55 varžybos). Taigi reitingo viršuje esantis veteranas yra geriausias ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Visų išvardintų daugiakovių ir rungčių lyderis yra kaimiškoji metikų daugiakovė, kurios varžybos kiekvienais metais vykdomos Aukštadvaryje. Jos yra populiarios, į jas susirenka gausus metikų veteranų būrys. Jos taip pat laikomos Lietuvos metikų veteranų vizitine kortele.

Kaimiškoji metikų daugiakovė

Nuostatai       Regulation

Peržiūrėjęs filmą “Kaimiškoji metikų daugiakovė”, pagalvojau, kad, jeigu tarp mūsų metikų veteranų būtų buvę daugiau ŽMONIŲ, tai, ko gero, būtume jau surengę mačą su Lenkijos sporto veteranais, galbūt Pabaltijo pirmenybės, o gal ir didesnio masto kaimiškosios metikų daugiakovės varžybas.

Pabaigoje kviečiu žvigterėti į kaimiškosios metikų daugiakovės reitingų lentelę. Atkreipiu dėmesį, kad čia surašyti tik geriausi kiekvieno metiko rezultatai. Visų rezultatų yra kelis kartus daugiau.

Reitingai

Tata, 2019 m. rugpjūčio 3 d.

Ar tikrai šalis, kurios vienas sportininkas, pavyzdžiui plaukikas, olimpinėse žaidynėse iškovoja septynis aukso medalius yra septynis kartus sportiškesnė už šalį, kurios futbolo komanda tapo olimpinių žaidynių nugalėtoja? Ar tikrai šalis individualioje rungtyje iškovojusi vieną aukso medalį yra sportiškesnė už šalį, kurios kelios komandos užėmė, pavyzdžiui, ketvirtąsias vietas? Dabar taip yra, nes vienintelis kriterijus, atspindintis šalies pasiekimus olimpinėse žaidynėse (ir ne tik jose) yra medaliai. Tai naudinga didžiosioms valstybėms, todėl jis ir naudojamas. Tačiau nereikia turėti techninį išsilavinimą, kad suvoktum, jog mediena nėra stipresnė už plieną todėl, kad pusmetrio skersmens rastas atlaiko didesnę apkrova, negu gitaros styga.

Plačiau apie sportiškumą ir jo nustatymo ypatumus galite pasiskaityti straipsnyje
K. Vislavičius. Problems of determining the sportsmanship of a country // Sporto mokslas. Vilnius: LSIC. ISSN 1392-1401. 2011, Nr. 1(63), p. 26-33.

Pritaikykime straipsnyje pateiktą metodiką nustatyti sportiškiausią šalį, įvertindami tik metikų veteranų pasiektus rezultatus. Paskutinės rimtos varžybos (kalta pandemija) įvyko 2019 08 03 Tatoje. Ten buvo surengtos kol kas paskutinės pasaulio metikų veteranų pirmenybės. Jose dalyvavo tik trys, bet „kieti“ mūsų šalies veteranai: Linas Kulbokas, Rimvydas Medišauskas ir Saulius Svilainis.

Rezultatai pateikti lentelėje. Pasirinkta anglų kalba, nes mūsų statistika domisi ir kitų šalių metikai veteranai.

Pastaba. Lichtenšteino rezultatas dėl labai didelio jo gyventojų skaičiaus skirtumo lyginant jį su kitų šalių gyventojų skaičiumi statistikos prasme yra nepatikimas.

Patyrinėkime pateiktus lentelėje rezultatus. Nenustebino puikus vengrų metikų veteranų sportiškumas, nudžiugino čekai, prastais rezultatai nustebino lenkai. Labiausiai nustebino prastas Didžiosios Britanijos rezultatas, nes dar prieš gerą dešimtmetį, jie kaip lygūs su lygiais kovojo ir su vengrais, ir su vokiečiais. Galime pasidžiaugti gerais mūsų veteranų rezultatais, jie šiuo metu yra aiškūs „neklasikos“ lyderiai. Pasvajokime, koks rezultatas būtų pasiektas, jei į Tatą būtų nuvykę bent dešimt mūsų šalies veteranų.

Liūdna, kad Tatoje varžėsi nedidelis metikų veteranų skaičius – 3-5 veteranai vienoje rungtyje. Tuo metu, kai prasidėjo neklasinių metimo rungčių veteranų varžybos (apie 1992 metus), vienoje rungtyje varžėsi  apie dvidešimt veteranų. Mus palikus Ervinui Kollmarui (Vokietija) ir Merrikui Bausfildui (Didžioji Britanija), tokių varžybų populiarumas pradėjo mažėti. Toks mažas dalyvių skaičius Tatoje sumušė visus antirekordus. Tas pats yra ir Lietuvoje: paskutinės šalies metikų veteranų pirmenybės vyko 2014 metais.

Tikėkime, kad LSW klubui išsirinkus naują valdybą, metikai veteranai sugrįš į metimų sektorius.